Vietovė keturių kelių susikirtime. Čia tarpukaryje kryžiavosi Simno, Lazdijų, Marijampolės ir Kalvarijos plentai.
Pasak B. Kviklio, „ Krosnos bažnytkaimis įsikūręs keli kilometrai nuo didžiųjų Palių. Pro miestelį vingiuoja ne tik plentai, bet ir geležinkelio linija. Tačiau kitų didesnių miestų artumas neleido Krosnai išaugti į didesnę gyvenvietę.
Apie 1655 m. čia pastatyta ąžuolinė koplyčia. Kunigas skaityti pamokslų atvykdavo iš Simno. Tuo metu Simno parapija buvo milžiniška. Siekė Alytų ir Žuvintą. Taigi ilgai Krosnos parapija buvo kaip Simno filija.
1842 m. parapijiečių lėšomis ant aukšto kalnelio iškilo dabartinė Krosnos šventovė. Po dviejų metų buvo konsekruota Šv. Mato vardu. Bažnyčios pastatymo data iškalta virš paradinių durų. Visas bažnytkaimis kūrėsi prie dvaro ir bažnyčios.
Tarpukaryje Krosnos dvaras buvo ilgiems metams išnuomotas S. Čėsnai. Jis pakankamai sumaniai ūkininkavo. Dvare buvo per keturiasdešimt grynaveislių olandiškų karvių. Veršiukai buvo parduodami apylinkių ūkininkams. Čia veikė stambus kiaulių auginimo ūkis. Tvenkiniuose plaukiojo karpiai.
Nepriklausomybės aušroje gyventojai įsteigė Krosnos valsčių. Buvo organizuojamas pavargėlių nemokamas maitinimas. Nuo plėšikų buvo saugojamas dvarų turtas. Devyni krosniškiai žuvo Nepriklausomybės kovose. 1939 metais čia gyveno per penkis šimtus žmonių.
Prieškario spauda apie Krosną atsiliepdavo taip: „Pats bažnytkaimis yra labai gražioje vietoje. Bažnyčia stovi ant aukšto kalnelio. Mūrinė. Graži tiek iš oro, tiek iš vidaus ar išorės. Patį miestelį iš dviejų šonų puošia dvarai: Krosnos ir Krasenkos.
Iš Krosnos dvaro, kaip iš valdiško, buvo išdalinta žemių žmonėms. Buvo pradėti organizuoti jomarkai. Daugelis sudegusių trobų po pirmojo pasaulinio karo vėl atsistatė. Prie Lazdijų gatvės iškilo valsčiaus raštinė. Organizuotai veikia Krosnos kooperatyvas. Yra dviklasė mokykla. Pagirtinas ir bažnyčios choras.“
Pirmos okupacijos metu bolševikai Krosną pavertė apylinkės centru ir priskyrė Marijampolės rajonui. Pokaryje įvyko garsiosios Krosnos kautynės. 1959 m. bažnytkaimyje gyveno per tris šimtus žmonių.
Į pietus nuo Krosnos driekiasi legendinis Kalniškės miškas. Apylinkėse yra pelkė siekianti kelis šimtus hektarų.
Tomas Sušinskas
