COVID-19 krizės poveikis jau jaučiamas įvairiuose verslo sektoriuose, ypač skaudžias pasekmes jau pajuto turizmo, pramogų, kultūros sektoriai. O kokį karantino poveikį pajus Lietuvos startuoliai? Ekspertų teigimu, šis laikotarpis gali būti ne tik recesijos, bet ir galimybių metas. Esą tai priklausys nuo to, ar startuoliai gebės prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai tai, ko šiandien reikia.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p. direktorius Gintas Kimtys teigia, kad dauguma startuolių pajus neigiamus pandemijos padarinius: „daugelis jaunų verslų susidurs su sumažėjusiu klientų kiekiu, sulėtėjusiu verslo augimu, tiekimo kliūtimis, finansavimo, investicijų spragomis. Viskas stringa ir lėtėja, tačiau sunku numatyti, kaip ši krizė vystysis ateityje, todėl sunku nuspėti ir padarinius. Visgi bus ir startuolių, kurių verslas suklestės, jei jie mokės atliepti rinkos poreikius šiuo laikotarpiu.”
Suklestės sprendžiantys šių dienų problemas
G. Kimčio teigimu, išteklių trūkumas gali būti kūrybiškumo ir gudrumo šaltinis: „žmonės daug laiko praleidžia namuose ir internete. Jei startuolis parduoda ar siūlo tai, kas pagerins žmonių gyvenimą šiuo sunkiu laikotarpiu, galimybių tikrai yra. Pavyzdžiai, tai gali būti tokie dalykai, kaip maisto pristatymas į namus, mokymasis internete, sprendimai, kurie padės dirbti iš namų, virtualios konsultacijos ar net priemonės, kurios paprasčiausiai gali praskaidrinti nuotaiką.”
„Startup Lithuania” atliktos startuolių apklausos duomenimis, net ir esant pasaulinei pandemijai, keliančiai pavojaus signalus bendrai pasaulio ekonomikai, dalis jų šiandien vos spėja vykdyti išaugusius klientų užsakymus. „Šią COVID-19 sukeltą situaciją kai kurių sektorių atstovai gali įvardinti kaip naujų galimybių laikotarpį. Pavyzdžiui, edukacinių technologijų (angl. EdTech), e-komercijos (angl. e-commerce), maisto ir kitų prekių ar paslaugų tiekimo į namus startuoliai bei žaidimų industrijai priklausantys inovatyvūs verslai”,– teigia VšĮ „Versli Lietuva” startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania” vadovė Roberta Rudokienė.
Žinių centro augančiam verslui „bzn start” įkūrėjos Živilės Glaveckaitės nuomone, perspektyvos taip pat matomos tiems, kurie ras sprendimus šių dienų problemoms. Pavyzdžiui, padėsiantys gydytojams: „perspektyvos jau matomos tiems startuoliams, kurie geba spręsti šių dienų problemas. Tai, kad net 30 proc. Kinijoje užsikrėtusių ir susirgusių koranovirusu sudaro gydytojai, rodo, kad šioje srityje ypatingai turi būti sutelktas dėmesys ir daromi sprendimai. Nes tai didžiausia šerdis, kuri padės suvaldyti ligą ir greičiau nuimti visus ribojimus nuo verslo ir grįžti į vėžias.”
Pasak Ž. Glaveckaitės, pasaulio startuoliai jau pradėjo pildyti šią rinką: „jau kuriami sprendimai, leidžiantys nuotoliniu būdu stebėti pacientus, sergančius Korona virusu, kuriami robotai, galintys dezinfekuoti įvairias erdves ir pateikti žmonėms maistą, apyrankės, kurios geba stebėti savijautą, temperatūrą, aparatai, kurie, naudoja UV šviesą ir mobiliuose įrenginiuose užmuša 99,9 proc. užkrečiamųjų bakterijų. Čia klausimas, kas imsis šios lyderystės ir gebės sutelkti ir įgyvendinti.”
Kentės neprisitaikantys
R. Rudokienės nuomone, kaip ir tradiciniame versle, taip ir startuolių ekosistemoje – labiausiai nukentės tie, kurių veiklą tiesiogiai apribojo karantinas: „labiausiai bus paveiktas turizmo sektorius, sudėtinga bus startuoliams, siūlantiems su renginiais susijusias paslaugas ir tiems, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su uždarytomis parduotuvėmis, kavinėmis ar kitomis šiuo metu apriboto lankomumo vietomis.”
Pasak Ž. Glaveckaitės, sunkiausia bus išlikti negebantiems greitai nukreipti išteklių ten, kur gali sukurti šiai dienai aktualią vertę: „neigiamus padarinius pajus startuoliai, kurie pasiliks tik idėjų lygmenyje darant pokyčius. Sunku bus ir tiems, kurie laikysis tik savo krypties, kuri šiuo metu užšaldyta, ir nebandys atverti kitokio mąstymo, nebūtinai kuriant kažką iš naujo, galbūt pasiūlant savo resursus tam, kam reikia, ir taip gebėti persiorientuoti ir išnaudoti esamą situaciją.”
Tačiau G. Kimtys pabrėžia, kad net ir apribotų sektorių startuoliai turi ieškoti galimybių išlikti: „Pavyzdžiui, su sporto, grožio ar švietimo industrija susiję startuoliai gali rengti virtualius mokymus. Be to, svarbu prisiminti, kad šių paslaugų aktualumas itin išaugs pasibaigus pandemijai, tad svarbu kaupti išteklius ir prisitaikyti, siekiant ir šiuo laikotarpiu išsilaikyti.”
Startuoliams ir kitiems verslams, kurie turi novatoriškų idėjų, nori savo verslą padaryti efektyvesniu ir įsidiegti inovacijas, MITA projekto „TechHub” ekspertai gali patarti strategijos, verslo finansavimo, paraiškų rengimo, mokesčių lengvatų ir kitais klausimais. Planuojama, kad projekto metu su ekspertų pagalba įmonės ir startuoliai sukurs ir (ar) įsidiegs 100 inovacijų.
Apie MITA projektą
TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat TechHub.vu.lt bei https://mita.lrv.lt/ puslapiuose. Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis.
