Stebėsenos komitetas patvirtino regionų verslui svarbios priemonės atrankos kriterijus

Septintajame šių metų Stebėsenos komiteto posėdyje pristatyta prieš dvejus metus patvirtintos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo pažanga, aptartos viešosios infrastruktūros finansavimo galimybės finansų inžinerijos priemonėmis. Posėdyje taip pat patvirtinti dar devynių priemonių atrankos kriterijai, tarp jų – regionuose veikiančių mažų ir vidutinių įmonių laukiamos priemonės „REGIO INVEST LT+“.

„Nors priemonių atrankos kriterijai aktyviai rengiami ir tvirtinami, tačiau vis daugiau jau patvirtintų kriterijų institucijos priverstos koreguoti ir keisti. Tai rodo, kad daugiau dėmesio institucijos turėtų skirti ne tik spartai, bet ir kokybei“, – posėdžio metu pabrėžė finansų viceministrė Agnė Bagočiutė.

Šiandien Stebėsenos komitetas patvirtino devynis Aplinkos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Vidaus reikalų ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijus.

Jais remiantis bus vykdoma kraštovaizdžio apsaugos, savivaldybės viešųjų pastatų, sveikos gyvensenos skatinimo, pažangaus viešojo valdymo projektų atranka. Taip pat patvirtinti priemonės „REGIO INVEST LT+“ atrankos kriterijai, ir netrukus mažos ir vidutinės įmonės regionuose galės siekti investicijų naujoms gamybos technologijų linijoms įsigyti ir diegti.

Komitetui taip pat buvo pristatytas viešosios infrastruktūros išankstinis (ex-ante) vertinimas, kuriame analizuotos vandentvarkos, kelių ir kultūros paveldo sektorių finansavimo galimybės, sukuriant finansines priemones šių sričių projektams finansuoti.

Rekomenduojama ES fondų lėšomis tvarkomus kultūros paveldo objektų projektus finansuoti teikiant subsidijas, o sutvarkytų tokių objektų aktualizavimo projektus – teikiant paskolas. Tuo tarpu kelių infrastruktūros projektai galėtų būti finansuojami pasitikėtinėmis paskolomis, o vandentvarkos projektai pasirinktinai lengvatinėmis, pasitikėtinėmis paskolomis ir garantijų priemonėmis.

Taip būtų plečiamas finansinių instrumentų taikymas ir sukurtos ilgalaikės jų formos, kurios nepriklausytų nuo ES fondų lėšų, nes paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas ES lėšas, jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis, ir yra toliau investuojamos, siekiant tų pačių tikslų.

Šios dienos duomenimis, per dvejus metus institucijos parengė ir suderino, o Stebėsenos komitetas patvirtino projektų atrankos kriterijų priemonėms daugiau kaip 86 proc. visų 2014-2020 m. Lietuvai skirtų ES lėšų – iš viso beveik 5,8 mlrd. eurų.

Naujausiais Finansų ministerijos duomenimis 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinamų projektų bendra vertė siekia daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų. Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta daugiau kaip 600 mln. eurų. Palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, lėšos investuojamos 1,5 karto sparčiau.

Daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energetinio efektyvumo srityse. Lėšos pasiekė projektus, kuriuos vykdant, skirta 230 paskolų ar garantijų daugiabučiams modernizuoti, beveik 70 tūkst. gyventojų pagerintos vandens tiekimo sąlygos, daugiau kaip 25 tūkst. bedarbių dalyvavo užimtumo ir kvalifikacijos kėlimo programose, daugiau kaip 400 šeimų suteikta socialinė pagalba.

Finansų ministerijos inf.