Siekiant tobulinti jaunimo politiką įgyvendinančių instituciją veiklą ir į paslaugų kokybę orientuotą darbo su jaunimu sistemą, taip pat racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, baigiama dviejų jaunimo politiką įgyvendinančių įstaigų reorganizacija. Nuo Liepos 1 dienos tarptautines ir Europos sąjungos programas įgyvendinanti ir administruojanti Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA), Vyriausybės nutarimu, prijungiama prie pagrindinės jaunimo politiką šalyje įgyvendinančios įstaigos – Jaunimo reikalų departamento (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, reorganizacija yra reikalinga, nes abiejų iki šiol jaunimo politiką vykdžiusių įstaigų tikslai iš esmės buvo panašūs, tik viena dirbo su nacionalinėmis programomis, kita su tarptautinėmis, neretai veiklos dubliuodavosi.
„Sujungus šias dvi įstaigas, bus apjungti pajėgumai ir kompetencijos. Jaunimo politiką įgyvendins viena stipri įstaiga, kuri turės galimybę dirbti su platesne tiksline grupe, nedubliuos viena kitos veiklų, o jas papildys, bus racionaliau valdomi administraciniai resursai. Sujungus įstaigas, bus efektyviau teikiamos paslaugos. Taip pat bus sustiprinta nacionalinės jaunimo politikos veiklos tarptautinė dimensija,”– sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Jungiant įstaigas siekiama tolygesnio jaunimo politikos įgyvendinimo, užtikrinant tęstinį darbą su platesnėmis skirtingomis jaunimo grupėmis, pavyzdžiui, jaunuoliais, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų, esančiais globos įstaigose, negalią turinčiais jaunais žmonėmis, jaunomis šeimomis ir panašiai.
Taip pat atsižvelgiama į viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gaires. Jose numatoma, kad vienoje ministrui pavestoje valdymo srityje veiktų ne daugiau nei viena panašias funkcijas vykdanti įstaiga ir kad nebūtų biudžetinių įstaigų, turinčių mažiau nei 20 pareigybių.
Įstaigų reorganizacija vyko dviem etapais: JTBA 2021 m. balandžio 1 d. iš viešosios įstaigos buvo pertvarkyta į biudžetinę įstaigą, o nuo liepos 1 d. prijungiama prie biudžetinės įstaigos JRD. Reorganizacijai įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
Jaunimo politikai Lietuvoje – 25-eri
Prieš 25-erius metus, 1996 m. birželio 27 d. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija – pirmasis jaunimo politiką reglamentuojantis dokumentas Lietuvoje. Koncepcija galiojo iki 2003 m. kuomet buvo priimtas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Per šiuos metus šalies jaunimo politika tobulėjo ir dabar galime pasigirti itin išvystyta sistema.
„Per 25 metus jaunimo politika pasikeitė, patobulėjo, tačiau jos esmė – siekis sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimuisi bei integracijai į visuomenės gyvenimą – išliko nepakitęs. Aktyvus paties jaunimo įsitraukimas į sprendimų priėmimą yra vienas iš jaunimo politikos prioritetų, jį skatiname įvairiomis priemonėmis. Jaunų žmonių siūlymai ir iniciatyvos formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką yra labai reikalingi, į juos atsižvelgiame”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Jauni žmonės Lietuvoje į sprendimų priėmimą įtraukiami per tris skirtingus lygmenis: Nacionaliniu lygmeniu (per prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančią Jaunimo reikalų tarybą); Regioniniu lygmeniu (per savivaldybių jaunimo reikalų tarybas); Europiniu lygmeniu (per struktūrinio dialogo veiklas).
Galime pasidžiaugti kiekvienoje savivaldybėje veikiančiais jaunimo reikalų koordinatoriais, kurie užtikrina jaunimo politikos įgyvendinimą visų savivaldybių lygmeniu.
Darbas su jaunimu
Lietuvoje yra sukurta darbo su jaunimu sistema, kurios tikslas – ugdyti jauno žmogaus bendrąsias ir dalykines kompetencijas, puoselėti sąmoningą, pilietišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą asmenybę. Per visus metus, kai Lietuvoje yra įgyvendinama jaunimo politika, įvairiose priemonėse, veiklose, renginiuose dalyvavo daugiau kaip 758 tūkst. jaunų žmonių.
Siekiant sudaryti sąlygas jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą, ugdyti ir plėtoti kompetencijas, šalyje veikia 123 atviri jaunimo centrai ir (ar) atvirosios jaunimo erdvės, kuriose dirbama su jaunimu. Taip pat didžiosiose savivaldybėse vykdomas darbas su jaunimu gatvėje, o mažose, kuriose nėra stipriai išplėtotos infrastruktūros jauniems žmonėms – mobilusis darbas su jaunimu.
Įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą, yra vykdomas projektas JUDAM, niekur nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui. Jo metu yra teikiamos individualios paslaugos jauniems žmonėms padedant pažinti save, juos motyvuojant, ugdant socialinius įgūdžius, informuojant ir konsultuojant apie įvairias galimybes, nukreipiant pas konkrečius specialistus.
Siekiant teikti informaciją jaunimui aktualiomis temomis, šalyje veikia jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema JIK. Lietuvoje šiuo metu veikia 17 JIK taškų, ir du JIK centrai (Utenoje ir Vilniuje). Juose yra teikiama visa jaunimui rūpima informacija arba nukreipiama į organizacijas ir institucijas, kuriose jie gali gauti pagalbą įvairiais klausimais.
Jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų finansavimas
Siekiant efektyvaus jaunimo politikos įgyvendinimo, didelis dėmesys skiriamas jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų finansavimui. Vien per paskutinius penkerius metus buvo skirta daugiau kaip 1,2 mln. eurų jaunimo organizacijų veikloms.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.
