Pasakymas, kad miškai – planetos plaučiai, klimato kaitos kontekste įgauna naują prasmę. Pasaulio šalys ieško visų įmanomų būdų, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, o, štai, miškai šias dujas gali sugerti. Nors plika akimi šio proceso nepastebėsi, jis reikšmingas švelninant klimato kaitos pokyčius.
Šalies miškų pokyčiai
Remiantis Miškų valstybės kadastre kaupiama ir saugoma informacija apie Lietuvos miškų plotus, matyti, kad miškingumas šalyje jau kuris laikas auga. 2003-aisiais jis siekė 31,3 proc. šalies teritorijos, o 2019-aisiais fiksuojamas 33,7 proc. siekiantis rodiklis. 2012-aisiais patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje numatyta, kad iki 2020-ųjų turėtų būti pasiekta 35 proc. šalies miškingumo rodiklio.
„Skaičiuojant nuo visos šalies teritorijos, kasmet miškų plotas didėja po 0,03–0,05 proc. Šiam didėjimui įtakos turi ir žmogaus įveisiami miško plotai, ir savaiminis apleistų žemių apžėlimas mišku, kurios vėliau įtraukiamos į Miškų valstybės kadastrą kaip miško žemė“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos direktorius Albertas Kasperavičius.
Remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, kasmet pats savaime miškas išplinta maždaug 3,5 tūkst. ha plote. Na, o žmogus kasmet įveisia beveik 3 tūkst. ha miško žemės ūkio reikmėms nenaudojamuose plotuose.
Prisideda prie klimato kaitos švelninimo
Miškų gebėjimas fotosintezės metu iš atmosferos pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias CO2 dujas akistatoje su klimato kaita tapo neįkainojamas. Kasmet Lietuva Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato kaitos konvencijos sekretoriatui ir Europos Komisijai teikia Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą. Šiame dokumente pateikiama informacija apie nuo 1990 m. Lietuvoje susidarančius CO2 išmetimus ir jų sugėrimą miškuose. Lietuvos pramonės, energetikos, transporto ir kiti sektoriai 1990 m. išmetė apie 35,8 mln. t CO2, o 2017 m. išmetimai siekė jau tik 13,4 mln. t kasmet.
CO2 arba anglies dioksidas – pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 m. jos sudarė 65,5 proc. visų ŠESD išmetimų. Kitų dujų išmetimai Lietuvoje siekė: metano – 15,9 proc., azoto suboksido – 14,8 proc., fluorintų dujų – 3,7 proc.
Na, o Lietuvos miškų sugeriamas CO2 dujų kiekis visu apskaitos laikotarpiu (1990–2017 m.) kito nuo 4,3 mln. t iki 10,1 mln. t per metus.
Kirtimų politika
Valstybinė miškų tarnyba fiksuoja ir iškertamų valstybinių bei privačių šalies miškų rodiklį. Iškirtus miškus, CO2 sugėrimo procesas turi nenutrūkti. Remiantis 2017 m. Nacionalinės miškų inventorizacijos paskutiniųjų penkerių metų duomenimis, kasmet visos šalies mastu plynai iškertama arba žūsta apie 18,8 tūkst. ha miško ir, laikantis reikalavimų, atkuriamas praktiškai visas iškirstas plotas – 18,7 tūkst. ha miško.
„Iškertamas plotas privalo būti atkuriamas per ne ilgiau kaip 3 metus po atlikto kirtimo. Apie 50 proc. to, kas iškertama, yra atsodinama, kita dalis paliekama savaiminiam miško atsikūrimui“, – teigia A. Kasperavičius.
Valstybiniams miškų valdytojams miško kirtimo normą nustato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Kiekvienam valdytojui ši norma skirtinga. Į tokią kirtimo normą įskaičiuotas visais miško kirtimais iškertamas medienos kiekis. Pavyzdžiui, 2019 m. VĮ VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje miško kirtimo norma nustatyta 270 tūkst. m3 medienos tūrio. Regioninio padalinio norma, skaičiuojant miško kirtimo procentą nuo visos VĮ Valstybinių miškų urėdijos normos (4457,00 tūkst. m3), sudaro 6 proc.
Skatinamas naujų miškų įveisimas
Šalies miškingumo rodiklis didinamas ir siekiant įveisti kuo daugiau naujų miškų. Tiesa, šiuo metu dar rengiamas Integruotas energetikos ir klimato srities planas, tad oficialiai nėra patvirtinta, kokios turėtų būti naujai įveisiamų miškų apimtys.
Savo ruožtu Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio vadovė Rūta Varnagirienė teigia, kad Marijampolės apskrityje artėja prie pabaigos žemės reforma, tad vis mažiau perduodama laisvos valstybinės žemės plotų, tinkamų naujiems miškams įveisti. Tačiau naujų miškų įveisimo procesas vyks tol, kol bus apsodintas visas valstybinės žemės plotas pagal patikėjimo teisę perduotas Valstybinių miškų urėdijai.
„Šiais metais mūsų regioniniame padalinyje jau įveisėme 65,3 ha naujų miškų. Šis rodiklis yra didžiausias palyginti su kitais Valstybinių miškų urėdijos regioniniais padaliniais. Plotų naujai įveisiamiems miškams vis dar turime. Prie įveisimo prisideda ir privatūs asmenys. Visgi mūsų administruojamoje teritorijoje vyrauja derlingos žemės, tad privatūs asmenys dažniau žemę naudoja žemdirbystės tikslams“, – pastebi R. Varnagirienė.
Tinkamai prižiūrėti turimus miškus ir skatinti naujų miškų įveisimą – tokios nuostatos laikomasi kuriant su klimato kaitos švelninimo uždaviniais derantį šalies miškų sektorių. Stebint, kad mūsų miškai sugeria vis daugiau CO2 dujų, tikimasi, jog šis teigiamas miškų poveikis laikui bėgant tik stiprės.
