Nors biurų darbuotojai Lietuvoje švarą savo darbo vietose bendrai vertina gerai (7,69 balo iš 10), visgi net du trečdaliai jos pasigenda. Net vienam iš penkių respondentų stinga švaros tualete, tokiai pačiai daliai – ant grindų, o ant paviršių ir ant langų esantys nešvarumai kliūna – kas septintam, rodo reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai.
Taip pat apklausa atskleidė, kad net kas antras biurų darbuotojas Lietuvoje nesutiktų arba greičiau nesutiktų įsidarbinti darbovietėje, jei pamatytų, kad jos biuras ar būsima darbo vieta yra nešvari, nors kitos sąlygos ir tenkina.
Biurų darbuotojai Lietuvoje mėgsta švarią darbo vietą ir daugiau nei kas antras mano, kad biurą reikia valyti kasdien, tuo tarpu kas ketvirtam atrodo, kad patalpas derėtų valyti bent du kartus per savaitę. Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų kovo mėnesį bendrovės „Švaros broliai“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1012 respondentų.
„Biuro patalpų valymo dažnis priklauso nuo patalpų ploto, dirbančiųjų skaičiaus, sanitarinių mazgų skaičiaus, darbuotojų judėjimo po patalpas intensyvumo. Vienos švaros priežiūros taisyklės tinkančios visiems nėra, todėl kiekviename objekte sudaroma individuali programa pagal poreikį. Idealiu atveju patalpas biure rekomenduojama valyti kasdien, tačiau realybė kiek kitokia – neretai jos valomos vos kartą per savaitę. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai – dulkės apsunkina kvėpavimą ar net gali tapti alerginių reakcijų priežastimi“, – sako Lina Žagarienė, bendrovės „Švaros broliai” direktorė.
Ji papildo, kad gamybinės patalpos kai kuriems klientams valomos net 3-4 kartus per parą, kai jose dirba kelios pamainos bei dėl darbo proceso vyksta didelė tarša arba keliami itin aukšti švaros reikalavimai. Taip pat biuruose rekomenduojami ir planuojami specialieji valymo darbai, kaip fasadų ar langų plovimas, įprastai atliekamas kiekvieną pavasarį ir rudenį.
„Kuo švaresni langai, tuo daugiau natūralios šviesos patenka į patalpas ir yra malonesnė darbo aplinka. Dėl natūralios šviesos srauto reikia mažiau dirbtinio apšvietimo, taigi gali sumažėti ir bendrovės sąskaitos už elektros energiją. Įmonės besirūpinančios savo įvaizdžiu plauna ir pastato fasadus, ypač kai ant jų puikuojasi bendrovės logotipas – tai bendrovės veidas. Klientai apie bendrovę susikuria pirmąjį įspūdį dar neįžengę pro duris, vertina kaip atrodo vitrinos, paradinės durys ar pastatas, į kurį įeina, todėl svarbu palaikyti jų švarą“, – sako L. Žagarienė.
Švarą palaikyti reguliariai lengviau
„Ypač šaltuoju metų laiku į biurus su avalyne patenka daugiau nešvarumų. Ant kiliminės dangos patekę druskos likučiai gali skatinti greitesnį medžiagos dilimą, o medines grindis raižo vaikštant stumdomi kieti nešvarumai. Jei biuro grindys padengtos plytelėmis, jų sujungimuose kaupiasi nešvarumai, o ant plytelių lieka baltuoti purvo ir druskų dėmės. Visi nešvarumai įsisenėję tampa didele problema, kuriai šalinti reikia daugiau laiko ir pastangų. Todėl palaikyti reguliarią švarą ne tik lengviau, bet ir efektyviau, o ir paviršiai tarnaus ilgiau bei atrodys reprezentatyviau“, – sako L. Žagarienė.
Pasak jos, aplinka veikia ir žmonių produktyvumą darbe, todėl svarbu sudaryti tokias darbo sąlygas, kad personalui nekliudytų susikaupti ar po biurą judėti ne vietoje gulintys daiktai, neigiamų emocijų nekeltų nešvarūs paviršiai, netvarkingi sanitariniai mazgai ar sutepti baldai.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad biurų darbuotojai Lietuvoje yra jautriausi švarai tualetuose – net du trečdaliai tikisi švaraus tualeto be nemalonaus kvapo, o beveik kas antram respondentui svarbu, kad būtų švarūs paviršiai ir nesutepti baldai/kėdės. Trečdaliui respondentų svarbiausias biure – malonus kvapas, kiek mažiau nei trečdaliui – švari grindų danga.
Nešvara gali turėti įtakos sveikatai
Kitas bendrovės „Švaros broliai“ kartu su Gamtos mokslų tyrimų centru atliktas tyrimas atskleidė, kad buitiškai kartą per savaitę ir kasdien profesionaliai prižiūrimų patalpų tiek oro, tiek paviršių taršos lygis skiriasi daugiau nei du kartus, o vieno iš tyrime dalyvavusių biurų tarša – viršijo rekomenduojamas normas.
Jame užfiksuotas ne tik nepageidaujamą ribą pasiekęs didesnis oro bei paviršių užterštumas, bet ir aptikta keletas mikroskopinių grybų rūšių, kurias mokslų centro darbuotojai priskyrė sąlyginai patogeniškoms ir galinčioms turėti poveikį žmogaus sveikatai. Turintiems mažiau atsparų organizmą ar silpnesnę imuninę sistemą – tarša pavojingesnė, o didelis nepageidaujamų mikroorganizmų kiekis gali apsunkinti viršutinių kvėpavimo takų darbą, gali sumažėti darbingumas, išsivystyti alerginės reakcijos.
