Vaidas Šalaševičius: „Žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau“

Sūduvos pietinėje apygardoje TS-LKD iškeltas kandidatas Vaidas Šalaševičius į rinkimus eina su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“, kuriame slypi esminis siekis – būti arčiau žmogaus, o pagrindinis problemų sprendimas gali būti pasiekiamas tik konstruktyviai bendradarbiaujant visose valstybės srityse.

Būtent apie tai, kokias esmines problemas jis mato regionuose ir kokių sprendimų čia reikėtų, kalbėjomės su kandidatu V. Šalaševičiumi.

Matome Jus tarp kandidatų į LR Seimą artėjančiuose rinkimuose. Kas paskatino siekti Seimo nario mandato?

Ne paslaptis, kad aš politika domiuosi ir politikoje dalyvauju jau ilgą laiką, turbūt, jeigu reikėtų pasakyti tiksliau – jau daugiau kaip 15 metų.

Neslėpsiu, abejonių buvo ar aš tikrai suspėsiu su savo kitomis veiklomis – tiek asociacijomis, tiek verslu, na bet, pasitarus su kolegomis ir šeima, sutikau išmėginti jėgas savo tėviškėje, o po apygardų reformos gavosi taip, kad ir gimtinėje – Dzūkijoje. Šis regionas man labai artimas. Čia daug veikiu.

Esate kandidatas regione, o taip pat ir verslą, visuomenines veiklas čia vykdote. Kokias didžiausias problemas galėtumėte išskirti, kurias valdžia turėtų imtis spręsti?

Na kadangi, pastaruosius keletą metų esu Marijampolės regiono plėtros tarybos narys taip pat vadovauju Regionų verslo plėtros asociacijai atstovaujančiai smulkų ir vidutinį verslą regione, Sūduvoje ir Dzūkijoje konsultuoju verslininkus ir darbuotojus, todėl man svarbiausios ir labai gerai matomos šių regionų problemos.

Vienas iš dalykų, akivaizdžiai matosi, kad valdžios politika regionų atžvilgiu neveikia, o jeigu pradeda veikti, atsiranda geros idėjos, iniciatyvos, jos vėl keičiamos ir vėl viskas daroma iš naujo.

Pastebiu, kad neatsigręžiama į paprasta žmogų regione, paslaugos čia traukiasi, aptarnavimo mažėja, viskas keliama į elektroninę erdvę, santykio su žmogumi beveik nelieka. Viskas nueina į elektroninį susirašinėjimą biurokratine kalba ir tolstama nuo žmogaus. Tai matoma tiek institucijose, tiek mokslo įstaigose.

Kalbant apie mokslą, buvo planų jungti kolegijas, profesinio rengimo centrus. Aš esu labai kategoriškas šiais klausimais – regionuose reikia bandyti išlaikyti mokslo institucijas, kurios telkia žmogų likti regione, kurios yra kuriančios, telkiančios darbo vietas, na ir apskritai intelektą ugdančios. Regionams tokių įstaigų labai reikia ir jeigu jų mažėtų, regionai dar labiau trauktųsi.

Kaip dėl paslaugų traukimosi regionuose, kokių paslaugų čia trūksta?

Turiu omeny paprasčiausias įstaigas, kurios padeda gyventi žmonėms. Pavyzdžiui, likviduojami pašto ir valstybinių įstaigų skyriai, uždaromi bankai. Aš suprantu, kad bankai žiūri tik pelno, skaičiuoja savo kaštus ir uždarinėja skyrius, tačiau nesuprantu valstybinių įstaigų ir valstybės politikos, kada neieškoma alternatyvų bankams, kurie palieka mažesnius miestelius, išsikelia į didmiesčius ir žmogus lieka visai be aptarnavimo, be finansinės pagalbos, be konsultacijos vietoje, akis į akį.

Manau, kad valstybė turi ieškoti alternatyvų – ar tai būtų Lietuvos pašto rėmuose, ar šioje perspektyvoje kuriamos kitos įstaigos, kurios savo kompetencija padėtų paprastam žmogui elementariai išgyventi finansiniais klausimais.

Visai neseniai dalyvavote TS-LKD organizuojamoje Nacionalinėje apklausoje. Kokias esmines problemas išsakė patys žmonės Sūduvoje ir Dzūkijoje?

Apklausa su TS-LKD Sasnavoje

Taip, Nacionalinėje apklausoje su kolegomis dalyvavome ir labai daug žmonių apklausėme. Sakyčiau problemos tiek Dzūkijoje, tiek Sūduvoje iš esmės yra panašios.

Klausėme, kas labiausiai erzina žmones, tai visur atsakymą vieną išgirdome – tai chaotiškas Seimo darbas. Matyt tas chaosas, mano nuomone, labiausiai išeina iš nemokėjimo vykdyti dialogo valdžioje, nesusikalbėjimo, pykčio vienas kito atžvilgiu, pagiežos, ko neturėtų būti. Aišku, diskusija gali būti, ji gali būti aštri, bet ji turi likti diskusija, o ne pyktis ar purvo pylimas vienas ant kito.

Antra problema, kuri taip pat išsiskyrė visuose regionuose, tai yra neprieinamumas prie gydymo įstaigų, kuris itin išryškėjo šiuo, COVID-19 periodu, kad žmonėms yra problema apskritai prieiti prie gydytojo rūpintis savo sveikata, apie profilaktiką jau net nekalbu, kalbu elementariai jau nutikus problemai. Žmogui sunku patekti pas gydytoją, kuris padėtų spręsti jam problema susijusias ne su korona virusu, o su kitomis ligomis, kas jam yra gyvybiškai svarbu.

Be šių dviejų ryškių problemų žmonėms rūpi ir aplinkosauga. Žmonės jautriai reaguoja į perdėtą miškų kirtimą ir didelių įmonių neatsakingą aplinkos teršimą.

Dar žmonėms rūpi švietimo kokybė. Kaip aš kalbėjau prieš tai, kad reikia ieškoti išeičių ir būdų, kad švietimo kokybė aukštosiose mokyklose, profesinio rengimo centruose nesiskirtų taip ryškiai, kaip dabar nuo didelių miestų švietimo kokybės. Šiam klausimui reikia daug diskusijų. TS-LKD programoje didelė dalis skirta švietimui, įvardinta 1000-mečio gimnazijų pavyzdžiu, kad turi atsirasti regionuose pavyzdinės gimnazijos, kaip švietimo centrai, kurie veiktų ne tik savo rėmuose, bet padėtų ir kitoms švietimo įstaigoms, kad jų baze galėtų naudotis ir kitos aplink veikiančios mokyklos.

Per rinkimus „keliaujate“ su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“, kas slypi po juo?

Aš esu socialinio dialogo ekspertų grupės vadovas Valstybinė darbo inspekcijos projekte finansuojamame iš ES lėšų, kaip ekspertas, aš dirbu jau daug metų. Kaip ekspertui ir kaip paprastam žmogui, man labai trūksta to pozityvaus dialogo visose srityse – tiek socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių, tiek vyriausybės institucijų su įvairiomis interesų grupėmis.

Tikriausiai visi pamename akciją, kai ūkininkų buvo statomi Žalieji kryžiai, tai ten problema didžiausia buvo tiesiog dialogo nebuvimas tarp ūkininkų ir valdžios institucijų. Tai girdėdavau iš pačių ūkininkų, nes tuo pačiu metu vedžiau keletą seminarų organizuojamų Žemės ūkio rūmų.

Todėl mano šūkio pagrindinis aspektas yra „už dialogą“.

Na, o antroji dalis – „pagarba žmogui“. Manau, kad mes kiekvienas turime gerbti kiekvieną žmogų, ne tik tą, kuris gyvena didmiestyje, bet ir tą paprastą žmogų gyvenantį regione – tiek tą ūkininką, tiek vienišą mamą, verslininką ar socialiai remtiną žmogų. Visos priemonės turi būti nukreiptos į žmogų.

Lygiai taip pat valstybinių įstaigų darbuotojų požiūris turi būtų labiau konsultuojantis, padedantis, o ne baudžiantis. Kita vertus negaliu pasakyti, kad situacija negerėja. Anksčiau bendravimas iš valstybinių institucijų buvo dar prastesnis, dabar jis pagerėjęs, tačiau dar toli iki vakarietiško, apie kurį girdžiu iš sugrįžusių emigrantų ir užsienio partnerių. Ten valstybės tarnautojas suprantamas tiesiogine prasme, kaip valstybės tarnautojas konsultuojantis, patariantis, o pas mus valstybės tarnautojas dažniau suprantamas, kaip prižiūrintis, baudžiantis ir valdžią turintis.

Kaip Jūsų šeima priėmė apsisprendimą dalyvauti rinkimuose į LR Seimą?

Mano šeima jau įpratusi prie mano politinės, tiek visuomeninės veiklos, todėl net nenustebo dėl mano sprendimo. Tiesa, kai šeimoje trys vaikai, yra pakankamai daug rūpesčių, tai mano ramstis yra mano žmona Jūratė. Kadangi ji daugiausiai dėmesio skiria šeimai, todėl jos politikoje šalia manęs nesimato.

Žmona puoselėja ne tik šeimą, bet ir didelės jos pagalbos sulaukiu versle kuomet aš atsitraukiu dėl politinių ir visuomeninių veiklų. Verslininkai žino kiek savo verslui reikia skirti dėmesio, todėl žmona Jūratė mano pagrindinis ramstis ir čia.

Su žmona turime tris vaikus – Deimeną, Austėją ir jaunėlį Karolį. Vyriausioji dukra, kuriai jau yra dvidešimt metų yra įstojusi į Tarptautinių santykių ir politikos mokslus institutą. Vidurinioji – gimnazistė, na, o mažasis sūnus Karolis net ir dabar važiuoja su manim į renginius, palaiko man draugiją, dažnai netgi pabūna fotografu renginiuose, nors jam dar tik 11 metų.

Ypač džiaugiuosi, kad visa mano šeima yra su manimi kiekviename žingsnyje, padeda kuo tik gali ir visapusiškai palaiko bei remia.

Kandidatuojate Sūduvos pietinėje apygardoje. Ką Jums tai reiškia?

Na, tiesiog šita apygarda natūraliai tapo ypač artima mano veiklai, mano kraštams. Ten – Sūduvoje – aš užaugau. Dabar apygarda jau artima ir mano gimtinei – Dzūkijai, kada prie Sūduvos pietinės apygardos prijungė ir Dzūkijos dalį. Aš esu gimęs Dzūkijoje, didelė dalis mano vaikystės taip pat praleista ten.

Pasitaiko, kad išrinkus Seimo narį, šis ima ir užmiršta pažadus, kelią pas žmones…

Aš visada sakau – žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau. Jeigu žmogus nebuvo aktyvus ir veiklus – tikėtina, kad ir būdamas Seime ne ką daugiau nuveiks. Aš duodu pavyzdžius, kad per tam tikras veiklas aš, kaip teisininkas, argumentuodamas, veikdamas, jau dariau konkrečius darbus. Duokite man įrankius, aš duosiu rezultatą.

Ugnė Stanaitė

Politinė reklama bus apmokėta iš politinės kampanijos dalyvio Vaido Šalaševičiaus PK sąskaitos. Užsakymo Nr. SGP-20-5.

 

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE