Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomais. Vis dėlto, ne visi sergantieji yra linkę ilsėtis namuose, stiprinti organizmą ar konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pastebi, kad dalis pacientų, išvydę neigiamą gripo ar koronaviruso greitojo testo atsakymą, tiesiog grįžta į kasdienį ritmą ir neįvertina, jog yra viruso nešiotojai. Pasak jos, ši klaida gali lemti ne tik užkrato plitimą, bet ir simptomų paūmėjimą, ligos progresavimą ar antrines infekcijas.
Simptominiai skirtumai: kas rodo peršalimą, gripą ar COVID-19?
Vaistininkė primena, kad svarbiausia – įsivertinti jaučiamą simptomatiką ir neignoruoti prastos savijautos. Pasak I. Sauserytės, peršalimas įprastai prasideda palaipsniui. Pamažu ryškėja tokie simptomai kaip sloga, čiaudulys, galvos skausmas, gerklės perštėjimas ar skausmas, lengvas kosulys bei nežymiai pakilusi kūno temperatūra. Tačiau pastarasis simptomas pasireiškia ne visiems, rečiau suaugusiems žmonėms.
„Štai gripas yra ūmi infekcija, pasireiškianti staigiai ir lydima sunkių simptomų. Pacientai dažniausiai skundžiasi raumenų ir sąnarių skausmais, dideliu nuovargiu, silpnumu, galvos bei akiduobių skausmais, aukšta temperatūra, sausu kosuliu, šaltkrėčiu. Kai kuriems žmonėms pasireiškia pykinimas ar viduriavimas“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.
Ji paaiškina, jog situacija su COVID-19 infekcija yra kiek sudėtingesnė, nes ligos požymiai persidengia tiek su peršalimo, tiek su gripo simptomatika. COVID-19 gali pasireikšti karščiavimu, sausu kosuliu, sloga, stipriu raumenų ir galvos skausmu, odos jautrumu, sąnarių maudimu, dideliu nuovargiu, net viduriavimu ar pykinimu. Dingusi uoslė ar skonis – vienas ryškiausių šios infekcijos požymių, tačiau jis pasireiškia ne visais atvejais.
„Simptomai įprastai atsiranda staiga, kaip ir gripo, tačiau gali nutikti ir taip, kad jie pasireikš tokiu pačiu tempu kaip ir susirgus peršalimu – palengva. Todėl pajutus panašius simptomus, reikėtų nedvejoti ir pasidaryti greitąjį testą. Jis gali būti pasirinktas pagal įtariamą infekciją arba kombinuotas“, – sako I. Sauserytė.
Ar teisingai atliekate greituosius testus?
Anot vaistininkės, nors greitieji testai – puiki priemonė įsivertinti sveikatos būklę, svarbu juos atlikti tinkamai, nuo to priklauso ar atsakymas bus tikslus. Ji rekomenduoja greitąjį COVID-19 ir gripo testą atlikti vos pajutus pirmuosius simptomus, tačiau gavus neigiamą atsakymą, – neskubėti grįžti į darbus, mokslus ar viešas erdves.
„Svarbu greitąjį testą pakartoti po dienos ar kelių. Per šį laikotarpį, jeigu iš tikrųjų užsikrėtėme, nosies gleivinėje susidarys pakankama viruso koncentracija, kurią aptiks pakartotinis testas. Taip pat reikėtų paisyti higienos taisyklių: prieš atliekant testą pasirūpinti aplinkos švara, lygiu paviršiumi, nusiplauti rankas ar, esant galimybei, mūvėti vienkartines pirštines. Priešingu atveju kyla rizika užkrėsti mėginį, o tokiu atveju rezultatas gali būti klaidingas“, – teigia vaistininkė.
Galiausiai, neteisingus rezultatus gali lemti ir netinkamai paimtas mėginys. Suaugusiems testo pagaliuką į kiekvieną nosies šnervę reikia kišti apie 2,5 cm, o vaikams galima ir mažiau. Kiekvienoje šnervėje pagaliuką apsukame 5 kartus, kad tamponėlis „surinktų“ reikiamą kiekį tiriamosios medžiagos; buferinį tirpalą supilame į mėgintuvėlį; jį įdedame testavimo lazdelę ir pasukame 10 kartų aplink savo ašį. Tada lazdelę prispaudžiame prie mėgintuvėlio sienelės, kad visas mėginys patektų į mėgintuvėlį. Jį supurtome ir po 3–4 lašus tirpalo užlašiname ant tiriamosios kasetės pažymėtų vietų.
Jei kontrolinė juostelė, pažymėta raide „C“, išryškėja pirmoji, tai parodo, kad testas atliktas tinkamai. Jos nebuvimas reiškia, kad testą reikia kartoti.
Į simptomus svarbu nenumoti ranka
Vaistininkė primena, kad peršalimo, lengvo gripo ir COVID-19 gydymas namuose dažnai būna simptominis, kartu taip pat rekomenduojama ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių, palaikyti visavertę mitybą, ją papildyti vitaminais C, D, cinku.
„Simptomus ypač atidžiai reikėtų stebėti besilaukiančioms moterims, kūdikiams, vaikams ir lėtinių ligų turintiems asmenims. Į rizikos grupę patenkantiems žmonėms net ir lengvas peršalimas gali progresuoti į sinusitą, ausų infekcijas, astmą, o gripas ar COVID-19 – į dar rimtesnes sveikatos būkles, tokias kaip plaučių uždegimas, meningitas ir pan.“, – pažymi I. Sauserytė.
Ji priduria, kad jei kūno temperatūra pakyla iki 40°C, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, sutrinka kvėpavimas ar rijimas, prasideda stiprus mieguistumas arba stiprūs skausmai, netenkama daug skysčių vemiant ar viduriuojant, tai – signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Vakcinacija išlieka efektyviausia apsauga nuo sunkių gripo ir COVID-19 formų. Negana to, pasiskiepyti niekada nevėlu, nes pakankamai antikūnų organizmas įprastai pagamina per mėnesį. Vieno vizito metu galima gauti tiek gripo, tiek COVID-19 skiepą“, – primena vaistininkė.
