Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar kartą atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį, kad nepalankią 2024 m. nelaimingų atsitikimų darbe dinamiką lemia daugkartinių VDI teiktų rekomendacijų bei raginimų užtikrinti saugias sąlygas pavojingiausius darbus atliekantiems darbuotojams ignoravimas, kai darbuotojams pavedama dirbti su nesaugiais įrenginiais, neįrengiamos kolektyvinės apsaugos priemonės arba darbuotojai patys nenaudoja išduotų asmeninių apsaugos priemonių.
Šiais metais Lietuvoje, neįskaičiuojant eismo įvykių, jau įvyko 16 mirtinų ir 111 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.
Labai dažnai sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta medienos gaminių gamybos įmonėse, kai darbuotojus traumuoja darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neatitinkantys įrenginiai.
UAB „A.“ medienos apdirbėjai dirbant prie medienos apdirbimo linijos užstrigo medienos ruošinys. Išjungusi stakles darbuotoja bandė rankomis atlaisvinti ruošinį ir netyčia paspaudė kojinį staklių paleidimo mygtuką (pedalą), ir tuo metu jos rankos plaštaka pakliuvo po veikiančiu pjūklu, kuris ją visiškai nupjovė. Tyrimo metu nustatyta, kad prie rūšiavimo linijos buvo naudojami rankiniai valdymo skydo mygtukai. Vėliau prie rūšiavimo linijos buvo įrengti transporteriai, kurių paskirtis buvo sumažinti darbuotųjų lankstymąsi. Įrengus transporterį prie linijos, diskinių skersinių pjovimo staklių paleidimui buvo sumontuotas kojinis valdymo paleidiklis (pedalas) ir staklės pradėtos naudoti su kojiniu pedalu. Tokiu būdu įrenginio naudojimo sauga, neįrengus papildomų prevencijos priemonių (automatinio visiško įrenginio atjungimo nuo energijos šaltinio, kai atliekama jo priežiūra ar aptarnavimas, arba kitų įrenginio veikimo blokavimo (stabdymo) sistemų), buvo gerokai sumažinta, nes atsirado atsitiktinio įrenginio paleidimo tikimybė. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išdavoje buvo konstatuota, kad darbdavys leido eksploatuoti darbo įrenginį (stakles), kurios neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, neorganizavo ir neįvertino galimo darbuotojo sužeidimo rizikos eksploatuojant stakles, nenumatė saugaus darbo atlikimo metodų ir prevencinių priemonių galimai rizikai pašalinti arba sumažinti.
UAB „S.“ pakuotoja dirbo prie lentelių skersavimo staklių JLS41, kurios skirtos medinių lentų galams apipjauti. Medienos padavimas į darbinę zoną atliekamas mechanizuotai, grandine su dantukais, lentelės nuo staklių nuimamos rankiniu būdu. Darbuotoja rinko apipjautas lentas nuo staklių, tačiau jos neužsegtos liemenės skvernas pakliuvo į besisukantį pavaros veleną ir pavaros velenas pradėjo traukti nukentėjusiosios drabužius ir ją pačią į įrenginį. Darbuotoja patyrė peties ir žasto trauminę amputaciją. Šiuo atveju tyrimo metu nustatyta, kad staklės JLS41 neturėjo atitikties deklaracijos ir buvo neženklintos CE ženklu – tai yra toks darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neatitinkantis įrenginys apskritai negalėjo būti naudojamas.
Be to, dažni ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kai sužeidžiamos darbuotojo akys.
UAB „R. P. L.“ techninėse dirbtuvėse šaltkalvis bandė nuimti guolį nuo velenėlio. Velenėlį su guoliu buvo įstatęs į spaustuvus. Guoliui nuimti naudojo atsuktuvą ir plaktuką. Įrėmęs į guolį atsuktuvą, kalė plaktuku per atsuktuvo rankeną. Bekalant, guolio korpusas trūko ir guolio korpuso viduje buvęs šratukas iššoko bei pataikė darbuotojui į akį ir sunkiai ją traumavo (kairės akies ragenos kiaurinė žaizda). Įvykio darbe tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojas buvo neinstruktuotas, todėl pasirinko nesaugų guoliuko demontavimo nuo ašelės būdą. Be to, demontuojant guoliuką, darbuotojas nenaudojo jam išduotų, privalomų naudoti akių apsaugos priemonių – apsauginių akinių.
„Šiais metais gerokai išaugo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, kuriuos lėmė nesaugūs pačių darbuotojų ar jų kolegų veiksmai – darbuotojai žūsta, nes jie patys ar jų kolegos elgiasi išskirtinai nesaugiai arba sąmoningai rizikuoja“, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
UAB „S.“ Vilniuje statybos objekte darbo dienos pabaigoje darbuotojas su kolegomis montavo paskutinį tai dienai suplanuotą gaminį – laiptų aikštelę, kuri yra pirmojo aukšto perdengimo sudėtinė dalis. Darbuotojas su kolegomis montavo laiptų aikštelę prisirišęs prie aikštelės kilpos. Siekdamas įsitikinti, kad aikštelė yra vietoje, darbuotojas atsisegė apraišus, užlipo ant aikštelės. Laužtuvu stumiant laiptų aikštelę, atskilo betonas, darbuotojas prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo pirmojo aukšto perdengimo (aukštis 4,680 m). Nukritęs darbuotojas patyrė daugybinius sužalojimus. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – darbuotojas, atliekantis darbus aukštyje, nenaudojo ir asmeninių apsaugos priemonių.
Norėdamas patikrinti, iš kur sunkvežimyje bėga skysčiai, šaltkalvis paėmė spec. vežimėlį, atsigulė ant jo ir palindo po sunkvežimio priekiniu buferiu arčiau vairuotojo pusės. Vairuotojas įlipo į sunkvežimio kabiną ir, padavęs daugiau oro į važiuoklės priekines pagalves, pakėlė automobilio priekį. Šaltkalviui būnant po automobiliu, sunkvežimio važiuoklės oro pagalvės nusileido į apačią ir taip prispaudė darbuotoją. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, nes nukentėjusysis sunkvežimiui pakelti nenaudojo tam pritaikytų kėlimo priemonių ir nepastatė atramų po sunkvežimio priekiu, skubėdamas atlikti apžiūrą kuo greičiau.
Dar kartą norime paraginti darbuotojus darbo vietose vadovautis savo patirtimi ir pagrindine taisykle – „sustok, pagalvok, veik“, kad, vykdydami jiems pavestus darbus, savo veiksmais nesukeltų pavojaus pagrindinėms žmogiškosios egzistencijos vertybėms – gyvybei ir sveikatai.
