Šiltuoju metų laiku viduriavimas tampa gana dažna problema, galinti ištikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Nors dažniausiai ši būklė praeina savaime per kelias dienas, neretai žmonės daro klaidų, kurios gali pabloginti savijautą ar net sukelti rimtesnes komplikacijas.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, kaip atpažinti virusinio viduriavimo požymius, kada reikėtų sunerimti ir ką daryti, kad organizmas kuo greičiau atsigautų.
„Šiltuoju metų laiku suaktyvėja bakterijos ir kiti mikroorganizmai, todėl padidėja rizika apsinuodyti maistu ar užsikrėsti žarnyno infekcijomis. Šiuo metu pastebime, kad į vaistinę vis dažniau kreipiasi žmonės, kuriuos vargina virusinio viduriavimo simptomai. Nors viduriavimas gana nemaloni būklė, dažniausiai ji nėra pavojinga, jei žmogus laiku imasi tinkamų priemonių ir stebi savo savijautą“, – sako J. Voverė.
Priklausomai nuo priežasties – viduriavimas pasireiškia skirtingai
Pasak vaistininkės, virusinis viduriavimas, kurį dažniausiai sukelia rotavirusai ar norovirusai, pasireiškia tuštinimusi vandeningomis išmatomis, nedideliu karščiavimu ir bendru silpnumu. Šiuo atveju panašūs simptomai netrukus gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams bei kontaktą su sergančiuoju turėjusiems asmenims. Tokia būklė paprastai praeina per 1–3 dienas.
„Apsinuodijimą maistu galima įtarti, kai simptomai prasideda labai staigiai – dažniausiai per kelias valandas po maisto suvartojimo. Viduriavimas būna stiprus, tačiau eiga trumpesnė, gali pasireikšti kūno skausmai, pykinimas ar vėmimas, dažnai suserga ir kiti tą patį maistą valgę žmonės“, – aiškina J. Voverė.
Tuo tarpu bakterinė žarnyno infekcija įprastai trunka ilgiau, dažniau pasireiškia aukštesne temperatūra, stipriais pilvo spazmais, o išmatose gali pasirodyti gleivių ar kraujo – tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Bakterines žarnyno infekcijas dažniausiai sukelia salmonelės, šigelės, kampilbakterijos ar E.coli bakterijos, kuriomis galima užsikrėsti vartojant nepakankamai termiškai apdorotą maistą, nepasterizuotus pieno produktus ar užterštą vandenį.
„Tačiau viduriavimas ne visada būna infekcinės kilmės. Jį gali sukelti stresas, žarnyno mikrofloros disbalansas, netinkama mityba ar neprinokusių vaisių ir daržovių vartojimas. Taip pat priežastys gali būti laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos ar tam tikrų vaistų poveikis, sutrikdantis normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą“, – vardina vaistininkė.
Dažniausios klaidos gydant viduriavimą namuose
Vaistininkė sako, jog viena dažniausių klaidų – per mažas skysčių suvartojimas. Žmonės mano, kad mažiau geriant vandens sumažės ir viduriavimas, tačiau tai tik didina dehidratacijos riziką. Dehidrataciją gali išduoti troškulys, sausa burna ir lūpos, tamsesnis ar retesnis šlapinimas, silpnumas bei nuovargis. Vaikams būdingas ir vangumas, jei mažylis tampa neįprastai ramus, mieguistas ar atsisakoma gerti – tai gali būti vienas iš dehidratacijos požymių.
„Patariama gerti kuo daugiau skysčių: šiltų arbatų, vandens, o idealiu atveju – specialių rehidratacijos tirpalų, kurie kompensuoja ne tik skysčius, bet ir prarastus elektrolitus. Taip pat būtina ilsėtis, vengti sunkaus fizinio darbo, o jei yra apetitas – rinktis lengvą maistą, vengiant riebių, aštrių ar sunkiai virškinamų patiekalų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojama valgyti daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes bei džiuvesėlius“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.
Kita dažna klaida – nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai neveikia virusų, o jų vartojimas be gydytojo paskyrimo gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą. Taip pat svarbu žinoti, kad vaistų nuo viduriavimo negalima vartoti, kai yra karščiavimas ar kraujo išmatose. Tokie preparatai sulėtina žarnyno veiklą ir gali užlaikyti infekciją organizme, taip pablogindami būklę.
„Siekiant apsisaugoti nuo virusinio viduriavimo plitimo šeimoje, būtina laikytis griežtos higienos – dažnai ir kruopščiai plauti rankas, naudoti atskirus rankšluosčius, reguliariai valyti ir dezinfekuoti paviršius, ypač vonios kambarį ir virtuvę. Užterštas vietas būtina kruopščiai išvalyti, o rūbus bei patalynę skalbti aukštoje temperatūroje – tai padės sunaikinti virusus ir užkirs kelią pakartotiniam užsikrėtimui“, – sako J. Voverė.
Kada būtina kreiptis į specialistą
Pasak vaistininkės, nors dauguma viduriavimo atvejų praeina savaime, tam tikrų simptomų ignoruoti nereikėtų. Ypač svarbu atidžiai stebėti vaikų savijautą, nes jų organizmas greičiau praranda skysčius ir elektrolitus.
„Suaugusiesiems rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas, o vaikams – jei simptomai nepraeina per 24 valandas. Taip pat būtina nedelsiant ieškoti pagalbos, jei išmatose pastebimas kraujas, pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar intensyvūs pilvo skausmai“, – pabrėžia J. Voverė.
Vaistininkė primena, kad vaistinėse galima įsigyti priemonių, padedančių lengviau įveikti viduriavimą – geriamųjų rehidratacijos tirpalų, probiotikų, kurie gali trumpinti viduriavimo trukmę ir padėti atkurti žarnyno mikroflorą, taip pat temperatūrą mažinančių vaistų. Tačiau priemones nuo viduriavimo rekomenduojama vartoti tik pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju.
