Atšilus orams, šiltus batus keičia basutės ir paplūdimio šlepetės, daugiau laiko praleidžiame basi. Viena dažniausių vasaros problemų – sausos, sudiržusios, kartais net iki žaizdų suskilinėjusios pėdos, dažnai pasitaikantys nutrynimai, nemalonus kvapas. Specialistės papasakojo, kaip teisingai prižiūrėti savo pėdas, kaip kovoti su pastorėjusiais kojų nagais, išvengti prakaitavimo, nemalonaus kvapo, grybelinių infekcijų bei nutrynimų, ir atskleidė, kada turėtume apsilankyti pas gydytoją.
Vasarą dažniau pastebime pėdų problemas
„Savo pėdomis turėtume rūpintis lygiai taip pat kaip rūpinamės veidu ar rankomis – juk tai ne ką mažiau svarbi mūsų kūno dalis. Vis tik, jeigu veido oda dar pasirūpiname, kojomis rūpintis dažniausiai pradedame tuomet, kai susiduriame su tam tikrais nemaloniais simptomais“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Pasak „Biofirst“ klinikos dermatovenerologės Sandros Bytautienės, pėdų oda gali išsausėti ne tik vasarą, tačiau basučių sezonui atėjus žmonės tiesiog labiau pastebi pėdų problemas.
„Vasarą dažniau vaikštome basomis, ant smėlio, pliaže, per šiurkščius paviršius – dėl to kulnų oda dar labiau išsausėja ir suragėja. Taip pat su sausų ir skilinėjančių kulnų problema dažniau susiduria žmonės, turintys viršsvorio ar sergantys tam tikromis ligomis“, – pastebi S. Bytautienė.
Pėdų higienos ABC: prausimas, nusausinimas, kremas
Svarbiausia pėdų higienoje – kojų prausimas, tačiau, anot R. Uosienės, reikia nepamiršti gerai nusausinti ne tik pėdas, bet ir tarpupirščius. Kitas žingsnis – paprastas, drėkinantis kremas arba aktyvesnis kremas, skirtas sausėti ir trūkinėti linkusioms pėdos.
„Dažniausiai tokie kremai turi šlapalo, tik jo kiekis skiriasi. Jeigu oda nėra labai problematiška, pakaks ir kremo, sudėtyje turinčio 10 proc. šlapalo. Jeigu pėdos linkusios trūkinėti – reikėtų rinktis kremus, kurių sudėtyje šlapalo yra 25-30 proc. Nuospaudų ir suragėjusios odos atvejais – 50 proc. Pėdoms skirtuose kremuose būna ir pantenolio, glicerino, įvairių aliejų, mentolio, kuris kartu ir vėsina kojas, ir suteikia malonų, komfortišką jausmą“, – pasakoja R. Uosienė.
Anot S. Bytautienės, svarbiausias patarimas – rūpintis pėdomis visus metus, o ne tik vasarą: „Kartą per savaitę, po dušo, suragėjusią pėdų odą reikėtų švelniai nušveisti ir patepti drėkinančiu kremu. Geresnis variantas – reguliariai atlikti pedikiūrą pas patikimą šios srities profesionalą, atliekantį pėdų procedūras, o ne tik lakuojantį nagus. Taip pat vertėtų nepamiršti gerti pakankamą kiekį vandens.“
Pastorėję nagai ir gausus prakaitavimas
R. Uosienė pastebi, kad dažna problema, su kuria neretai susiduria senjorai, yra pastorėję kojų nagai. Tokiais atvejais gelbsti specialios, vaistinėse parduodamos priemonės, kurios suminkština nagą ir jį tampa lengviau nukirpti.
Pėdų prakaitavimo, pasak jos, išvengti padeda patogi avalynė ir kokybiškos, iš natūralaus pluošto pagamintos kojinės. „Sunku išvengti prakaitavimo, jeigu visą dieną tenka avėti uždarus batus. Tokiu atveju ir grybelis gali lengvai atsirasti, kadangi jis mėgsta drėgną ir šiltą terpę. Jeigu darbo sąlygos ar gyvenimo būdas priverčia ilgą laiką avėti uždarus batus, padės specialios pudros, kurių sudėtyje esama priešgrybelinės medžiagos – klotrimazolo“, – sako R. Uosienė.
Kita veiksminga priemonė – prakaitavimą mažinančių aliuminio druskų turintys dezodoruojantys kremai. Esama ir dezodorantų su šlapalu, kurių poveikis pėdoms dvigubas – oda pridrėkinama ir neutralizuojami nemalonūs kvapai.
Kaip gydyti nuospaudas ir nutrynimus?
Pasak R. Uosienės, kietos nuospaudos ant pėdų susidaro arba dėl netinkamos avalynės, arba dėl ilgai dirbamo stovimo darbo. Kartais jas sąlygoja ir pėdų forma, pavyzdžiui, iškilęs kauliukas.
„Nuospaudas gydo kremai, turintys 50 proc. šlapalo, arba salicilo rūgšties. Padeda ir salicilo rūgšties turintys pleistriukai. Maždaug savaitę pažeistą nuospaudą reikėtų tepti kremu arba klijuoti pleistriukus, o paskui su pemza nušveisti“, – pataria R. Uosienė.
Tuo tarpu nutrynimus gali sąlygoti ilgi pasivaikščiojimai, žygiai. Jie atsiranda ir išbandžius naują avalynę. „Jeigu nusipirkote naujus batus ir norite apsidrausti nuo galimų nutrynimų, esama specialių pieštukų, kurie veikia prevenciškai – pieštuku reikia pasitepti vietas, kurios gali būti nutrintos“, – patarimu dalijasi vaistininkė.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Anot S. Bytautienės, per įtrūkusią, suskilusią odą gali patekti įvairios infekcijos ar grybeliai, kurie sukelia ligas, o jų gydymas gali užtrukti ir būti nelabai malonus. „Jeigu pastebėjote, kad pėdų odą ar tarpupirščius pradėjo niežėti, oda ėmė pleiskanoti, šlapiuoti – kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą, kad nustatytų diagnozę ir paskirtų reikiamą gydymą“, – sako gydytoja.
Gausus prakaitavimas taip pat gali signalizuoti apie tam tikras problemas. „Jeigu laikotės pėdų higienos, dėvite tinkamą avalynę, bet prakaitavimas vis tiek yra perteklinis, gali būti, jog trūksta vitamino D. Tokiu atveju rekomenduočiau apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti“, – teigia R. Uosienė.
