Žydai iš Šakių: nuo Berlyno iki Tel Avivo

Nuo pat įsikūrimo XVIII a. antroje pusėje žydų bendruomenė Šakiuose sudarė gausią ir reikšmingą miesto gyventojų dalį. Nenuostabu, jog skaitlinga bendruomenė išaugino ne vieną žymią asmenybę,  kuri savo darbais pasižymėjo ne gimtinėje, bet toli už Lietuvos ribų.

Aronas Friedmanas (Aron Friedmann) – Lietuvos žydų kilmės kantorius, kompozitorius, muzikos teoretikas.  A. Friedmanas gimė 1855 m. rugpjūčio 22 d. Šakiuose. Apie šios asmenybės biografiją daugiau sužinoma iš 1929 m. išleistų paties A. Friedmano atsiminimų. Kompozitorius prisimena, jog vaikystėje muzikinį ir religinį išsilavinimą gavo iš tėvo. A. Friedmano tėvas buvo bendruomenės maldos vadovas ir visada norėjo savo sūnų leisti tobulinti kantoriaus gebėjimų į Vokietiją. 1877 – 1878 m. A. Friedmanas atvyksta į Berlyną.  Mokosi Judaizmo mokslo kolegijoje, kur sutinka modernaus judaizmo teoretiką Leopoldą Zunzą (Leopold Zunz) ir žymų sinagogų muzikos kūrėją Luisą Lewandowski (Louis Lewandowski), kurio mokiniu vėliau tapo.

1882 m. sausio 1 d. svarbi A. Friedmano biografijoje. Šią dieną A. Friedmanas pradeda beveik 40 metų trukusią tarnystę Berlyno žydų bendruomenei, – pradeda eiti Naujosios sinagogos kantoriaus pareigas. Šalia kantoriaus pareigų A. Friedmanas imasi dainavimo ir kompozicijos studijų Šterno konservatorijoje. Baigęs mokslus dėsto Šterno konservatorijoje ir Karališkoje dailės akademijoje. A. Friedmanas yra gavęs ypatingą šios akademijos apdovanojimą (kaip ir jo mokytojas Luisas Lewandowskis) – „Karališkojo muzikos vadovo“ titulą, skiriamą už 25-erių metų dėstymo akademijoje sukaktį.  Berlyno sinagogos kantoriaus pareigose A. Friedmanas išbuvo 40 metų. 1923 m. išėjo į pensiją.

Šalia kompozitoriaus ir kantoriaus pareigų A. Fieydmanas publikavo straipsnius laikraščiuose. Yra išleista akademinių A. Friedmano veikalų apie sinagogų muziką, jos storiją. A. Friedmano knyga „Garsių kantorių gyvenimo paveikslai“ („Lebensbilder beruhmter Kantoren […]“, Berlin: Boas, 1918-1927) yra vienas svarbiausių šios srities veikalų, nagrinėjamas ir mūsų dienomis.

A.Friedmano kūryboje yra daugybė psalmių, religinio turinio eilėraščių. Jis vienas pirmųjų žinomų kompozitorių, dirbusių su tradicinėmis aškenazių melodijomis, o apie sinagogų muziką pats yra rašęs, jog „Malda be giedojimo yra tarsi kūnas be sielos“.

Muzikologai, tyrinėję A. Friedmano kūrybinį palikimą pažymi, jog kompozitorius buvo savo laikmečio žmogus, tačiau jo kūryba buvo tarytum slenkstis, lemtingai žymėjęs XIX ir XX amžių sandūros judaizmo tradicijas muzikoje. O pats A. Friedmanas tapo tarsi tarpininkas tarp ortodoksų ir liberalų, sugebėjęs nepaisant įtampų, pabrėžti bendrą judaizmo tradicijos pagrindą.

A. Friedmanas mirė 1936 m. birželio 9 d. Berlyne.

Volfas Pinchas Reizelis (Wolf Pinchas Zeev Reisel) – didžiosios Amsterdamo sinagogos vyriausiasis kantorius.

V. P. Reizelis gimė Šakiuose, 1881 m. lapkričio 28 d. Išvyko studijuoti į Berlyną 1906 m., pas kitą žymų to meto kantorių ir kompozitorių Aroną Friedmaną (Aron Friedmann), kuris taip pat buvo kilęs iš Šakių. V. P. Reizelis Amsterdame kantoriaus pareigas ėjo iki Antrojo pasaulinio karo.  1943 m. buvo nužudytas Sobiboro naikinimo stovykloje kartu su žmona Sonie. (Iš susirašinėjimo su Volfo Pincho Reizel anūku. 2020 m.)

Borisas Dovas Goldbergas (Boris Dov Goldberg) – inžinierius, chemikas, stambus verslininkas, tarptautinio sionistų judėjimo Chovevei Zion aktyvus veikėjas. B. D. Goldbergas gimė 1866 m. lapkričio 12d. (?) Šakiuose. Studijavo Berlyno ir Hannoverio universitetuose.  Nuo 1898 m. gyveno Vilniuje. Kartu su broliu Icchaku Leiba Goldbergu įsitraukė į sionistų organizacijos Chovevei Zion judėjimą ir tapo vienu iš Vilniaus gubernijos sionistų vadovu. Dėl savo veiklos ne kartą kalintas kalėjime. 1905 m. su bendraminčiais įkūrė  Rusijos sionistų centro komitetą. Paryžiaus taikos konferencijoje (kurioje buvo pasirašomos taikos sutartys tarp Pirmojo pasaulinio karo laimėtojų ir pralaimėjusiųjų) B. D. Goldbergas atstovavo Rusijos žydų organizacijas.

1920 m. tampo Pasaulinės sionistų organizacijos Prekybos ir pramonės skyriaus direktoriumi.

Mirė 1922  07 07 (?), palaidotas Tel Avive.

Icchakas Leibas Goldbergas (Icchak Leib Goldberg) – verslininkas, filantropas, svarbus sionstų judėjimo Chovevei Zion veikėjas. Gimė 1860 m. vasario 7 d. (?) Šakiuose. Nuo 1900 m. ėjo sionistų atstovo Vilniuje pareigas. Kartu su broliu Borisu Dovu Goldbergu įsitraukė į sionistų judėjimą ir 1900 m. tapo organizacijos atstovu Vilniuje.Dalyvavo pirmajame sionistų kongrese Bazelyje 1897 m. Nuo 1920 m. apsigyveno Palestinoje. Čia gyvendamas aktyviai dalyvavo kuriant žemės ūkio ir pramonės įmones.

Nuo 1916 m. Goldbergas rėmė Jeruzalės žydų universitetą,  prisidėjo steigiant laikraštį ha Arec. Savo lėšomis palaikė Žydų nacionalinį fondą. Po mirties pusę savo turto paliko Žydų literatūros ir kultūros fondui įkurti. Mirė 1935 09 14 Šveicarijoje. Palaidotas Tel Avive.

 Jacob Oleiski – pasaulinės  ORT organizacijos generalinis direktorius, sionistas.

J. Oleiskis gimė 1899 m., Šakiuose. Savo biografinnėje knygoje „A Man‘s Work“ Jis kalba apie savo vaikystę Šakiuose, apie miestą apsuptą Kaizerio kariuomenės, apie visuotinį žydų bendruomenės ir lietuvių skurdą karų ir nelaimių nualintame mieste. Apie švietimo stoką ir perspektyvų jaunimui mieste nebuvimą. 1925 m. Halės universitete baigė agronomijos studijas, po dviejų metų, 1927 m., ten pat įgijo išsilavinimą chemijos srityje. Nuo 1929 m. pradėjo eiti ORT mokyklos Kaune direktoriaus pareigas. Nacių okupacijos metu J. Oleiskis pateko į Kauno getą. Suprasdamas, kaip svarbu įgyti profesiją ir žinių, net geto sąlygomis sugebėjo organizuoti amatų kursus jaunuoliams.

J. Oleiskis išgyveno Antrojo pasaulinio karo tragediją, ištvėrė nacių lagerius. Nepaisant karo sunkumų, toliau nuoširdžiai tikėjo sionistinio judėjimo idėjomis. Karo metų patirtys ir silpnėjanti sveikata nesutrukdė aktyviai įsitraukti į darbus, skirtus atkurti ORT mokyklų tinklą.

J. Oleiskis persikėlė gyventi į Izraelį. Čia gyvendamas ėjo ORT organizacijos generalinio direktoriaus ir „Word ORT“ valdybos nario pareigas. Įnešė didžiulį indėlį plečiant ORT mokyklų tinklą bei didinant mokinių skaičių. (Šaltinis: Parengti gyvenimui. ORT Lietuvoje. Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2013. Skaitmeninė prieiga: https://www.jmuseum.lt/uploads/userfiles/bylos_atsisiuntimui/katalogas-SPAUDAI.pdfd305(2).pdf)

Mirė sulaukęs 80 metų, tačiau iki pat gyvenimo pabaigos daug dirbo. Po mirties J. Oleiskio pareigas ORT organizacijoje perėmė kitas litvakas Josephas Harmatzas, kuris apie J. Oleiskį yra pasakęs: „Oleiskis buvo ir lieka kūrybiškumo simbolis, išmintingas, gilaus mąstymo, aštraus intelekto žmogus, turintis ypatingą teisingumo ir teisėtumo jausmą“. (Šaltinis: In Memoriam of the late Jacob Oleiski by Joseph Harmatz. In: ORT – the magazine of the World ORT Union. Vol. 1. No. 3, May. Žr. leidinyje Parengti gyvenimui. ORT Lietuvoje. Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2013, p. 20.  Skaitmeninė prieiga: https://www.jmuseum.lt/uploads/userfiles/bylos_atsisiuntimui/katalogas-SPAUDAI.pdfd305(2).pdf  P. 20.)

Autorė Vida Endriukaitytė

Straipsnio rengimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE