Vaiko išleidimas į lopšelį ar darželį – didelis ir svarbus žingsnis tiek tėvų gyvenime, tiek paties mažylio gyvenime, ypač – jei jam dar nėra vienerių metų. Tinkamiausios vietos pasirinkimui tėvai dažnai skiria itin daug laiko bei užduoda dešimtis klausimų apie būsimą mažylio režimą, edukaciją, maitinimą ir saugumą.
Vis dėlto, pastebi ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė, yra keli klausimai, kurie gali atskleisti itin daug apie įstaigos požiūrį į vaiką bei asmenybės ugdymą, kuriuos tėvai užduoda per retai.
„Lopšelis ar darželis yra ekosistema, kurioje visi dalyviai vieni nuo kitų – be galo priklausomi. Vaikų savijautą reikšmingai lemia ne tik kitų mažųjų darželio lankytojų elgesys ir santykis su jais, bet ir mokytojos (kurias galbūt daug kas įpratę vadinti auklėtojomis) nuotaika, požiūris, energija. O šiems aspektams didelę įtaką turi pati įstaiga: jos elgesys su darbuotojais, krūvių paskirstymas ir politika, kurios laikomasi.
Visus šiuos dalykus pastebėti ir perprasti pirmųjų vizitų metu nėra lengva, todėl natūralu, kad tėvai koncentruojasi į tai, ką patikrinti įmanoma: fizinę aplinką, infrastruktūrą, maisto ir veiklų kokybę. Tačiau yra būdas daugiau sužinoti ir apie giluminę lopšelio ar darželio situaciją – tereikia užduoti teisingus klausimus“, – sako vienintelio Vilniuje lopšelio kūdikiams nuo 4 mėnesių įkūrėja Ieva Jagminienė.
Ugdymo ekspertės teigimu, vienas iš tokių klausimų: kokia yra darbuotojų kaita.
„Suprantant, kad darbuotojai keičiasi visur, o tokioje iššūkių kupinoje profesijoje, kaip vaikų priežiūra, to išvengti neįmanoma, visgi reikėtų įvertinti skaičius. Jei lopšelyje ar darželyje kasmet pasikeičia itin daug komandos narių (pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis), tai gali signalizuoti, kad situacija nėra gera: darbuotojai nesijaučia vertinami ar patenkinti savo darbu.
Manau, visi tėvai, kada nors patikėję savo vaiką darželiui, pritartų, kad jo patirtys itin priklauso nuo mokytojos ar mokytojo. O profesionalūs, teoriškai ir praktiškai pasirengę, rūpestingi, atsidavę ir ryšį su vaikais kuriantys specialistai dirba ten, kur jaučiasi vertinami“, – teigia I. Jagminienė.
Pasak jos, kitas itin svarbus klausimas: lopšelio ar darželio požiūris į emocinę bei socialinę vaikų raidą.
„Dažnai koncentruojamasi tik į fizinį vystymąsi ir akademinę edukaciją, tačiau svarbu nepamiršti, kad pirmieji treji, o ypač – patys pirmi vaiko gyvenimo metai yra vienas iš intensyviausių jo asmenybės formavimosi laikotarpių. Bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžiai, empatija ir tolerancija, gebėjimas pažinti savo emocijas ir jas suvaldyti – visa tai privalo būti svarbi kasdienės lopšelio ar darželio rutinos dalis“, – sako lopšelio „Abadelė“ įkūrėja.
Požiūris į vaiką kaip į asmenybę, I. Jagminienės teigimu, turėtų būti svarbi tėvų ir darželio personalo pokalbio tema: reikėtų įsitikinti, ar bus vertinama vaiko nuomonė ir charakteris, ar bus atsižvelgiama į jo individualius poreikius jau nuo ankstyvo amžiaus. Ugdymo ekspertės teigimu, šių pirmųjų asmenybės formavimosi ženklų ignoravimas kuria traumas, kurios turi itin didelę įtaką vėlesniuose gyvenimo etapuose.
Trečiasis klausimas, kurį itin svarbu užduoti, yra požiūris į vaikų konfliktus, skriaudimą, ribinį elgesį, ir būdai užkirsti joms kelią.
„Nors kalbame apie mažylius, kurie gali dar nė nemokėti kalbėti, dažnu atveju planuojame, kad darželį mūsų mažylis lankys ne vienerius metus, todėl svarbu galvoti ir apie ateitį.
Vaikų iki trejų metų raida yra itin sparti, tad natūralu, kad jie patiria ne vieną fizinį bei psichologinį virsmą ir pokytį, susiduria su įvairiais iššūkiais. Svarbu nepamiršti, kad kandžiojimasis, stumdymasis, žaisliukų atiminėjimas ar vengimas dalintis dažnai yra ne sąmoningas vaiko elgesys, o jo gynybinė reakcija į staigius emocijų, kurių jis dar nesuvokia, pokyčius“, – teigia ugdymo ekspertė.
„Abadelės“ įkūrėjos teigimu, tėvams apsaugoti savo vaikus nuo sudėtingų ir skausmingų patirčių padėtų įsitikinimas, kad darželio darbuotojai išmano vaikų raidos subtilybes, geba konsultuoti šeimą apie susidariusias situacijas bei kartu numatyti galimas sprendimo strategijas. Visgi itin svarbi čia, ekspertės teigimu, yra prevencija, todėl anksčiau minėtas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra privaloma gero ugdymo dalis.
Pasak I. Jagminienės, reikėtų pasiteirauti ir bendrai apie konfliktų tarp vaikų sprendimą, situacijų valdymą: darželio darbuotojai turėtų ne tik padėti išvengti eskalacijos, bet ir mokyti vaikus pažinti savo jausmus, juos valdyti, spręsti sudėtingas situacijas, mokytis girdėti kitus, susitarti bei dalintis.
Galiausiai, dažnai pamirštamas klausimas, pasak lopšelio „Abadelė“ įkūrėjos, yra pačių tėvų įsitraukimas į darželio bendruomenę ir gyvenimą.
„Mokytojos paprastai užtikrina gerą vienpusę komunikaciją: dalinasi informacija apie vaikus ir jų progresą, kasdienes veiklas, mitybą bei elgesį. Tačiau, ypač – itin mažų vaikų atveju, labai svarbu užtikrinti pilnavertį, visapusišką ugdymą, o tam būtinas ir tėvų įsitraukimas: dalyvavimas bendrose veiklose su mažyliais, mokymasis kartu, lankstus darželio požiūris į tėvų įsitraukimą ir jų pačių atvirumas bei noras dalintis ir dalyvauti. Todėl šį aspektą taip pat reikėtų aptarti prieš priimant galutinį sprendimą“, – sako ugdymo ekspertė.
Tai toli gražu nėra baigtinis klausimų sąrašas, jų, pasak I. Jagminienės, užduoti galima kur kas daugiau, pavyzdžiui, apie darželio požiūrį į paklusnumą ir vaikų disciplinavimą, kultūrinę įvairovę ir tolerancijos ugdymą, intravertiškų vaikų įtraukimą, darbą su negalią turinčiais vaikais.
„Tačiau jau šie penki rečiau užduodami klausimai padės kur kas giliau suprasti vietos, kurioje augs ir tobulės jūsų mažylis, vertybes, požiūrį ir atmosferą“, – sako ekspertė.
