Rugpjūčio 31 d. Europos Komisija paskelbė preliminarius viešų konsultacijų dėl laiko keitimo Europoje rezultatus. Per šias nuo 2018 m. liepos 4 d. iki rugpjūčio 16 d. internetu vykusias konsultacijas iš visų 28 valstybių narių gauta 4,6 mln. atsakymų – tai rekordinis skaičius, palyginti su ligšiolinėmis Komisijos viešomis konsultacijomis. Preliminarūs rezultatai rodo, kad 84 proc. ES respondentų pritaria galimybei panaikinti laiko keitimą du kartus per metus (atitinkamai 91 proc. Lietuvos respondentų).
Komisijos narė V. Bulc sakė: „Komisijos surengtose viešose konsultacijose savo nuomonę pareiškė milijonai europiečių. Išvada labai aiški: 84 proc. europiečių nebenori keisti laiko. Todėl ketiname imtis atitinkamų priemonių – parengti pasiūlymą dėl teisės akto Europos Parlamentui ir ES Tarybai, o jie kartu priims dėl to sprendimą.“
Iš preliminarių rezultatų taip pat matyti, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai (76 proc.) respondentų mano, jog jų patirtis du kartus per metus keičiant laiką yra „labai neigiama“ arba „neigiama“ (taip manančių lietuvių – 88,5 proc.). Respondentai nurodė, kad laiko keitimą reikėtų panaikinti dėl šių priežasčių: žalingas poveikis sveikatai, didesnis kelių eismo įvykių skaičius ar energijos taupymo trūkumas.
Galutiniai viešų konsultacijų rezultatai bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Europos Komisija dabar parengs pasiūlymą Europos Parlamentui ir ES Tarybai, kad būtų pakeista galiojanti laiko keitimo tvarka.
2018 m. liepos 4 d. – rugpjūčio 16 d. Europos Komisija surengė viešas konsultacijas, kurios yra Komisijos šiuo metu atliekamo Europoje galiojančios laiko keitimo tvarkos vertinimo dalis. Pasirinkta konsultacijų forma – internetinė apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti bendrą europiečių patirtį, susijusią su laiko keitimu, ar jiems priimtiniausias pagrindines alternatyvas, t. y. išlaikyti galiojančią sistemą nepakeistą arba panaikinti ją visoje ES. Viešos konsultacijos – viena iš priemonių, kurias Komisija naudoja politikai vertinti (drauge su tokiomis priemonėmis kaip moksliniai tyrimai). Kitos svarbios ankstesnės konsultacijos buvo surengtos dėl Paukščių ir Buveinių teisės aktų (gauta daugiau kaip 550 tūkst. atsakymų) arba bendros žemės ūkio politikos modernizavimo (daugiau kaip 322 tūkst. atsakymų).
Daugumoje valstybių narių tradicija keisti laiką yra sena – daugelyje jų laikas pradėtas keisti dar I ir II pasaulinio karo metais ar per naftos krizę XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Europos Sąjunga palaipsniui priėmė teisės aktus, pagal kuriuos visos valstybės narės sutiko derinti laiko keitimą ir atsisakyti skirtingų nacionalinių laiko keitimo grafikų. Nuo 1996 m. kiekvienas europietis paskutinį kovo sekmadienį savo laikrodžio rodyklę pasuka viena valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – viena valanda atgal. ES taisyklėmis nebuvo siekiama suvienodinti ES šalyse galiojantį laiko režimą – jų paskirtis buvo išspręsti problemas (visų pirma transporto ir logistikos sektoriuose), atsirasdavusias dėl to, kad laikas per metus būdavo keičiamas nesuderintai.
Be Europos Sąjungoje galiojančios laiko keitimo tvarkos, valstybėse narėse taip pat taikomi trys standartiniai laikai (jos yra priskirtos trims skirtingoms laiko juostoms). Sprendimus dėl standartinio laiko priima pačios valstybės narės.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inf.
