Net 85 proc. Lietuvos gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs.
Tai rodo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ užsakymu atliktas tyrimas. Nors tai ir nuteikia pozityviai, tyrimas taip pat atskleidė nevienodą saugumo namuose jausmo suvokimą. Vieni ramybę jaučia laikydami didelį šunį kieme, o kiti – galėdami matyti apsaugos kamerų stebimo būsto vaizdą savo telefone.
Daugiausia įtakos saugumo jausmui namuose turi kaimynystė
Apklausos duomenimis, net 62 proc. respondentų nurodė kaimynystės saugumą kaip esminį veiksnį, turintį daugiausia įtakos saugumo jausmui namuose. Antroje vietoje (60 proc.) rikiuojasi tvirtos ir patikimos durys bei langai, o trečią dalinasi du apklaustųjų nurodyti veiksniai – gyvenimas kartu su kitais ir lauko apšvietimas (po 43 proc.). Šių rezultatų reikšmę komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Pirmiausia, saugi kaimynystė – tai tvirtos bendruomenės jausmas. Jį kuria aktyvus kaimynų įsitraukimas į tarpusavio bendravimą, pasitikėjimas, dalijimasis informacija apie neįprastus įvykius, ar tiesiog paprastas susitarimas stebėti vienas kitų būstus atostogų metu. Tokie dalykai kuria labai aiškų ir patikimą saugumo tinklą bei stiprina saugumo kultūrą. Jei aplinkiniai žmonės bendrauja, reaguoja į pašalinius įtartinus asmenis ar automobilius, pasitiki vieni kitais, saugos lygis kyla automatiškai.“
Tai tik įrodo, kad daugeliui Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo amžiaus, saugumo namuose jausmas yra dvejopas. Jis susideda iš fizinės apsaugos elementų ir psichologinių aspektų. Kitaip tariant, kai durys tvirtos, o kaimynai patikimi – jaučiamės bene saugiausiai. D. Pocius pastebi, kad tai susiję ir su socialiniais veiksniais:
„Saugumo jausmas namuose nėra tik emocija. Tai ir socialinį statusą bei gyvenimo kokybę atspindintis rodiklis, kuriam įtakos turi pajamos, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis bei turimos apsaugos priemonės. Iš tyrimo matyti, kad dažniau nesaugiai jaučiasi žemiausias pajamas gaunantys žmonės, o labai saugūs jaučiasi tie, kurių vienam šeimos nariui tenka bent 1500 eurų pajamos.“
Specialistas taip pat pažymi, kad šeimoms, kurios turi vaikų iki 18 metų, saugumo jausmui namuose didžiausią įtaką turi gyvenimas su kitais žmonėmis. „Vadinasi, saugios bendruomenės aspektas yra svarbus visiems – tai suteikia ramybę tiek gyvenant su šeima, tiek vienišiems asmenims“, – aiškina D. Pocius.
Nerimauja dėl įvairių grėsmių
Kaip rodo tyrimas, bendrai visoms kartoms baisiausios grėsmės namų saugumui išlieka tradicinės. 7 iš 10 apklaustųjų nurodo gaisrą, pusė tyrimo dalyvių – įsilaužimą ar vagystę, o maždaug 40 proc. respondentų – techninius gedimus, tokius kaip elektros ar dujų avarijos bei užliejimai.
Tyrimas taip pat išryškino ir įdomių skirtumų tarp įvairių kartų atstovų. Pavyzdžiui, jaunimas iki 34 m. saugumą namuose sieja su gera kaimynyste, o vyresni žmonės, kurie gyvena kaimiškose vietovėse ir nuosavuose namuose – su šunų ir kitų augintinių turėjimu.
D. Pociaus teigimu, vis dėlto nuo įvairių grėsmių geriausiai saugos apsaugos sistemos:
„Šiuolaikinės apsaugos sistemos nebėra tik tos, kurios perspėja tik apie įsilaužimą. Vaizdo stebėjimo kameros gali padėti išaiškinti pažeidėjus, o perimetro apsaugos sistema, kuri ypač praverčia privačių namų savininkams, perspės apie pavojų įsibrovėliui vos tik peržengus sklypo ribą.
Apsaugos sistemas galima papildyti ir specialiais jutikliais. Pavyzdžiui, gaisro prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui pasitarnauja ne tik dūmų, bet pažangesni temperatūros jutikliai, kurie apie kylantį gaisrą praneša dar net nepasirodžius atvirai liepsnai ir dūmams. Taip pat ir vandens nuotėkio jutikliai, kurie aptinka prasidedantį užliejimą ir apie tai informuoja šeimininkus dar vandeniui nespėjus pridaryti daug žalos.“
Visų kartų saugumo poreikiams – vieningas sprendimas
Jei reikėtų išskirti bendrą šio tyrimo vardiklį – tai būtų apsaugos sistemos. Net 44 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokios priemonės kaip signalizacija, judesio jutikliai ar stebėjimo kameros labai prisideda prie saugumo jausmo namuose.
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius paaiškina, kad šiuolaikinės apsaugos sistemos gali atliepti skirtingų kartų atstovų poreikius:
„Net ir paprasta apsaugos sistema, kuri sudaryta vos iš kelių judesio jutiklių ir yra sujungta su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu, gali ne tik suteikti didesnį saugumo jausmą, bet ir realiai apsaugoti turtą ir užkardyti galimas vagystes. Apsaugos sistema yra naudinga visų amžiaus grupių žmonėms, gyvenantiems įvairaus tipo būstuose. Tas žinojimas, kad esant galimam pavojui į jūsų namus atvyks greitojo reagavimo ekipažas net ir tada, kai jūsų nėra namuose, suteikia didesnį emocinį komfortą.“
Jis taip pat pažymi, kad dar daugiau saugumo suteiks ir papildomos, modernios apsaugos sistemų funkcijos.
„Iškilus pavojui, galima išsikviesti pagalbą per saugos tarnybos programėlę vos vienu mygtuko paspaudimu. Tokia funkcija praverčia visiems, kuriems namuose tenka būti vieniems, o ypač – senjorams ar paaugliams. Investuoti į apsaugos sistemą ir saugos tarnybos paslaugas – tai reiškia garantuoti savo ramybę nepriklausomai nuo amžiaus, šeimyninės padėties ar gyvenimo būdo ypatumų“, – apibendrina pašnekovas D. Pocius.
Reprezentatyvi internetinė apklausa „Ekskomisarų biuro“ užsakymu atlikta 2025 m. gegužės mėnesį. Tyrime dalyvavo 609 respondentai nuo 25 iki 74 metų amžiaus.
