Epizootinės afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos regione blogėjimą rodo kaimyninėje Lenkijoje nustatytas jau 8 protrūkis, užfiksuotas kiaulininkystės ūkyje. Naujausias ligos protrūkis užfiksuotas ūkyje, esančiame vos apie 13 km nuo sienos su Lietuva. Ūkyje buvo auginamos 82 kiaulės, 32 jų nugaišo.
Lenkijos veterinarijos specialistai informavo, kad visos ūkyje laikytos kiaulės nugaišintos, o jų gaišenos saugiai sunaikintos, atlikta ūkio pastatų ir teritorijos dezinfekcija. Šiuo metu vyksta tyrimas, siekiant nustatyti viruso patekimo į ūkį kelius ir priežastis. Pagrindinė specialistų įvardijama prielaida – protrūkis galėjo atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus, t. y. dėl biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įpareigojo teritorinius padalinius sugriežtinti kontrolę kiaules auginančiuose ūkiuose, ypač jei šie ūkiai veikia pasienyje su Lenkija.
„Kiaulių laikytojai turi labai gerai įvertinti riziką, ypač tose vietovėse, kur AKM nuolat nustatomas laukinėje faunoje. Besilankydami miškuose, šerdami kiaules šviežiai nušienauta žole, palikdami praviras duris ir langus, neapsaugodami laikomų kiaulių nuo graužikų ar kraujasiurbių vabzdžių ir pan., ūkininkaujantys asmenys rizikuoja parsinešti į ūkį AKM virusą. Dar kartą primename, kad pastebėjus pakitusį kiaulių elgesį (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingos išskyros, parausta ausys, papilvė, atsiranda taškinės kraujosruvos odoje), reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba į VMVT teritorinių padalinių specialistus. Biologinio saugumo reikalavimų taikymas svarbus ne vien kiaulių ūkiuose, bet ir medžioklių metu. Be to, reikia nepamiršti, kad į Lietuvą draudžiama įvežti bet kokį gyvūninės kilmės maistą, nes jis taip pat gali būti užkrato šaltinis“, – primena VMVT direktorius Darius Remeika.
Remiantis ankstesnių metų patirtimi, šiltuoju metų laiku AKM virusas suaktyvėja, atsiranda daugiau galimybių jam patekti į kiaulių laikymo vietas. Birželio–rugsėjo mėnesiai yra patys rizikingiausi ir labiausiai pavojingi kiaulių augintojams, todėl jie privalo griežtai paisyti biologinio saugumo reikalavimų. Negalima laikyti kiaulių lauke, šerti šviežia žole ar virtuvės atliekomis. Į kiaulių laikymo vietą be savininko žinios neturėtų patekti pašaliniai žmonės. Kiaulių laikymo vietose būtina naikinti graužikus ir kraujasiurbius vabzdžius, kurie taip pat gali būti potencialūs AKM viruso pernešėjai. Dirbant tvarte, būtina pasikeisti avalynę ir drabužius, prie įėjimų įrengti veikiančius dezinfekavimo barjerus.
VMVT perspėja Lietuvos piliečius, vykstančius į kaimyninę Lenkiją, nesusigundyti pigesne kiauliena, ypač parduodama ne patvirtintose prekybos vietose, be dokumentų. Be to, seniūnijų atsakingoms tarnyboms rekomenduojama stengtis kuo greičiau išvežti šiukšles, paliktas prie vandens telkinių ar poilsiavietėse. Pakelėse ar atviruose konteineriuose sukrautas atliekas gali išdraskyti laukiniai žvėrys ar paukščiai, o tai gali būti vienas iš AKM viruso plitimo kelių.
Nuo 2014 metų, kuomet AKM pirmą kartą buvo užfiksuotas Lietuvoje, vasaros metu buvo nustatyta daugiau kaip 60 AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose. Per 2014–2017 metus dėl šios ligos Lietuvoje sunaikinta virš 44 tūkstančių kiaulių.
Nors šiemet AKM kiaulių laikymo vietas Lietuvoje kol kas aplenkia, tačiau plinta šernų populiacijoje. Šių metų gegužės 18–24 d. virusas buvo nustatytas 54 nugaišusiems ir 7 sumedžiotiems šernams. Nuo metų pradžios AKM mūsų šalies laukinėje faunoje patvirtintas 909 vietose 2 280 šernų (2 102 nugaišusiems ir 178 sumedžiotiems).
Nuo metų pradžios AKM taip pat nustatytas 8 Lenkijos, 3 Rumunijos, 4 Moldovos ir 33 Ukrainos kiaulių ūkiuose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
