Vasarą daugelis grįžta prie aktyvesnio gyvenimo ritmo: važinėja dviračiu, bėgioja, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais, komandiniais žaidimais ar leidžiasi į žygius. Tačiau nors aktyvi fizinė veikla atneša daug naudos organizmui ir gali teigiamai veikti nuotaiką, staigus fizinio krūvio augimas gali tapti nemenku išbandymu raumenims, sąnariams ir kaulinei sistemai.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė atskleidžia, kokias klaidas žmonės dažniausiai daro po ilgesnio stagnacijos laikotarpio pradėję aktyviau judėti ir pataria, kas gali padėti, jei traumų vis dėlto išvengti nepavyko.
Kad judėjimas nesibaigtų trauma
Vėsesniu metų laikotarpiu ar vyraujant permainingiems orams daugelio žmonių fizinis aktyvumas būna sumažėjęs. I. Garuckienė pastebi, kad vasarą viena dažniausių klaidų – bandymas greitai „atsigriebti“ už neaktyviai praleistus mėnesius. Tačiau, siekiant išvengti traumų, vaistininkė ragina į aktyvų judėjimą ir didesnį fizinį krūvį grįžti palaipsniui.
„Žmonės dažnai po ilgos pertraukos iš karto renkasi intensyvias veiklas: nuvažiuoja keliasdešimt kilometrų dviračiu, pradeda bėgioti ilgus atstumus ar aktyviai sportuoti lauke, nors raumenys ir sąnariai tam dar nėra pasiruošę. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl svarbu nepersistengti pirmosiomis savaitėmis. Staigus ir per didelis krūvis dažnai baigiasi ne tik raumenų skausmais, bet ir patempimais, sausgyslių pažeidimais ar sąnarių perkrova“, – sako vaistininkė I. Garuckienė.
Ji taip pat priduria, kad nemaža dalis žmonių pamiršta apšilimą, nors būtent jis padeda paruošti raumenis ir sąnarius fiziniam krūviui bei suaktyvina kraujotaką. Neapšilę raumenys tampa mažiau elastingi, todėl greičiau atsiranda tempimo jausmas, spazmai ar mikrotraumos.
Kada užtenka poilsio, o kada metas kreiptis pagalbos?
Vaistininkė atskleidžia, kad po ilgos pertraukos intensyviau pasportavę žmonės neretai skundžiasi raumenų skausmu vaikštant, ypač lipant laiptais ar pritūpiant, o kai kuriems tampa sunku pakelti rankas ar net nusivilkti drabužius. Tačiau tokie skausmai dažniausiai parodo, kad buvo persistengta su fiziniu krūviu, netinkamai atlikta mankšta ar tempimo pratimai po sporto. Skausmo lokalizacija taip pat gali signalizuoti ir apie kūno dalis, kurios patyrė didžiausią krūvį.
„Esant raumenų ar sąnarių skausmui gali padėti vėsinantys arba šildantys geliai su mentoliu, kamparu ar kapsaicinu. Jei juntamas tempimas, tinimas ar ryškesnis skausmas, dažnai pasirenkamos lokaliai veikiančios priemonės su diklofenaku, ibuprofenu ar ketoprofenu, kurios padeda mažinti uždegimą ir skausmą.
Kai skausmas stipresnis arba apima didesnę kūno vietą, gali būti vartojami ir geriamieji vaistai su ibuprofenu, deksketoprofenu, naproksenu ar paracetamoliu. Vis dėlto prieš juos vartojant svarbu įvertinti savo sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus ir laikytis rekomenduojamų dozių“, – vardija I. Garuckienė.
Ji pabrėžia, kad po aktyvesnio fizinio krūvio nereikėtų ignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Pasikartojantis tempimo jausmas, maudimas ar diskomfortas dažnai rodo, kad kūnui reikia daugiau poilsio ir lėtesnio tempo, o kartais ir organizmo pastiprinimo tam tikrais maisto papildais ar masažais.
Sąnariams svarbus ne tik judėjimas
Vaistininkė I. Garuckienė pastebi, kad aktyviau judėti pradėję žmonės dažnai daugiau dėmesio skiria tik fiziniam krūviui, tačiau pamiršta bendrą organizmo stiprinimą. Pasak jos, sąnariams bei raumenims daug įtakos turi ir subalansuota mityba, kokybiškas poilsis bei suvartojamų skysčių kiekis.
„Raumenų funkcijai labai svarbus magnis – jis dalyvauja raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo procesuose, todėl gali padėti sumažinti mėšlungio ar raumenų nuovargio riziką. Sąnarių komfortui dažnai pasirenkami maisto papildai su kolagenu, kuris yra viena pagrindinių jungiamojo audinio sudedamųjų dalių ir svarbus kremzlių struktūrai palaikyti. Taip pat populiarūs gliukozamino ir chondroitino papildai – šios medžiagos natūraliai randamos kremzlėse ir dažnai vartojamos siekiant palaikyti jų funkciją bei judrumą. Hialurono rūgštis svarbi sąnarių skysčiui, kuris padeda mažinti trintį judant ir užtikrina sklandesnį sąnarių darbą. Taip pat naudingi omega-3 riebalų rūgščių papildai, kurie padeda palaikyti normalią sąnarių būklę“ – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad maisto papildai nėra vaistai ir raumenų skausmo po treniruotės nesumažins, be to, jų veikimas nėra staigus, tad jeigu tam tikrų medžiagų trūksta, geriausias efektas dažniausiai pasiekiamas jas vartojant reguliariai ir bent 3 mėnesių laikotarpį.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors po aktyvesnio judėjimo atsiradęs maudimas dažniausiai nėra pavojingas, kai kurie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnę traumą. Vaistininkė pabrėžia, kad dėmesį reikėtų atkreipti į stiprų tinimą, sąnario nestabilumą, aštrų skausmą ar situacijas, kai tampa sunku priminti koją ar judinti galūnę.
„Jei skausmas labai stiprus, atsiranda didelis tinimas, mėlynės ar judesio apribojimas, nereikėtų kentėti ar gydytis vien savarankiškai. Svarbu kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnio raumenų, raiščių, sausgyslių ar sąnarių pažeidimo požymis“, – įspėja I. Garuckienė.
Ji primena, kad didesnis fizinis aktyvumas organizmui yra naudingas, tačiau svarbiausia – pradėti atsakingai ir leisti kūnui prie pokyčių priprasti palaipsniui.
