Aktualu gyventojams: patariama saugotis erkių

Erkės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Marijampolės departamento specialistai teikia informaciją apie erkių pernešamas ligas.  

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas (toliau – NVSC Marijampolės departamentas) informuoja, kad ankstyvą pavasarį bei rudenį, kai paros vidutinė temperatūra yra +70 C šilumos, vyksta erkių aktyvumo sezonas ir tęsiasi iki lapkričio mėn. pabaigos.

Lietuvos Respublikos teritorija yra endeminė sergamumo erkių platinamomis ligomis zona.

Didžiausias sergamumas bei didžiausia erkių gausa yra šiaurės ir vidurio Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolės apskritis. Lietuvoje aktualiausios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. 2021 m. erkių pernešamų ligų atvejai užregistruoti visose Marijampolės apskrities administracinėse teritorijose.

Didžiausia užsikrėtimo  rizika išlieka Kazlų Rūdos ir Šakių rajono savivaldybių miškuose. Neatmetama rizika užsikrėsti ir kitose vietovėse, parkuose, soduose, poilsiavietėse. Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, klimato kaitos procesai.

NVSC Marijampolės departamentas informuoja, kad 2020 metais nustatyti 22 (1,62 atv. 10 000 gyventojų) Erkinio encefalito atvejai, iš jų: Šakių rajono savivaldybėje  ̶  8 (3,03 atv. 10 000 gyventojų), Kazlų Rūdos savivaldybėje  ̶  7 (6,23 atv. 10 000 gyventojų),  Marijampolės savivaldybėje – 3 (0,56 atv. 10 000 gyventojų), Kalvarijos savivaldybėje – 3 (2,98 atv. 10 000 gyventojų), Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 1 (0,29 atv. 10 000 gyventojų). 2021 metais nustatyta 16 (1,20 atv. 10 000 gyventojų) Erkinio encefalito atvejų, iš jų: Kazlų Rūdos savivaldybėje  ̶  6 (5,42 atv. 10 000 gyventojų), Marijampolės savivaldybėje – 4 (0,75 atv. 10 000 gyventojų), Kalvarijos savivaldybėje – 3 (3,05 atv. 10 000 gyventojų), Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 3 (0,88 atv. 10 000 gyventojų).

2020 metais nustatyti 72 (5,30 atv. 10 000 gyventojų) Laimo ligos atvejai, iš jų: Šakių rajono savivaldybėje  ̶  34 (12,88 atv. 10 000 gyventojų), Kazlų Rūdos savivaldybėje  ̶  17 (15,13 atv. 10 000 gyventojų), Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 11 (3,19 atv. 10 000 gyventojų), Marijampolės savivaldybėje – 6 (1,12 atv. 10 000 gyventojų), Kalvarijos savivaldybėje – 4 (3,98 atv. 10 000 gyventojų). 2021 metais nustatyti 38 (2,84 atv. 10 000 gyventojų) Laimo ligos atvejai, iš jų: Šakių rajono savivaldybėje  ̶  20 (7,77 atv. 10 000 gyventojų), Kazlų Rūdos savivaldybėje  ̶  8 (7,23 atv. 10 000 gyventojų), Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 4 (1,18 atv. 10 000 gyventojų), Marijampolės savivaldybėje – 3 (0,56 atv. 10 000 gyventojų), Kalvarijos savivaldybėje – 3 (3,05 atv. 10 000 gyventojų). Įvertinus skiepijimo apimtis 2020 metais ir 2021 metais, buvo stebimas paskiepytų asmenų skaičiaus sumažėjimas 1,52 karto, tai galimai lėmė įvestas karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos.

NVSC Marijampolės departamentas atlieka erkių, platinančių užkrečiamąsias ligas, stebėseną apskrityje, siekdamas prognozuoti užkrečiamųjų ligų tendencijas ir laiku informuoti visuomenę apie galimą riziką bei apsisaugojimo priemones.

Įvertinus daugiamečius stebėsenos rezultatus, stebimas erkių populiacijos gausos padidėjimas 1,1 karto. Didžiausias erkių gausos pikas pasiekiamas gegužės-birželio mėn.

Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, klimato kaitos procesais.

Trumpai apie erkių  pernešamas ligas

Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus Ixodes rūšies erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito  virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną.

Žmogus užsikrečia įsisiurbus virusu užkrėstai nimfai  arba suaugusiai erkei, kai jos ,,praduria“ žmogaus odą. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui nuo nimfų. Jos labai mažos (apie 1 mm skersmens ), todėl sunkiai pastebimos. Be to erkių įsisiurbimas nejuntamas, dėl jų seilių liaukose esamų anestetikų.

Erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami  vos pradėjus erkei  siurbti kraują. Šia liga dažniausiai susergama praėjus inkubaciniam periodui: 2-33 dienoms, vidutiniškai 7-14 dienų po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo.

Virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir  dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, sąmonės, sprando raumenų rigidiškumas, pusiausvyros sutrikimai, orientacijos, sąmonės sutrikimai, traukuliai, paralyžiai ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

Persirgus dažni invalidumą lemiantys liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys  neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos,  dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

Laimo ligą sukelia bakterijos, borelijos. Iš 11 borelijų rūšių žmogui patogeniškos 3 rūšys. Borelijos gyvena ir dauginasi erkės žarnyne, todėl erkė perduoda borelijas per ilgesnį laiką nei erkinio encefalito virusą (turi įsiurbti tiek kraujo, kad jį ,,atvemtų“ į žaizdą).

Ligai pirmoje stadijoje būdingas požymis – didėjantis odos paraudimas (migruojančioji eritema) dėl odos uždegimo, atsiradusi per dvi savaites  buvusioje erkės įsisiubimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie 5 cm, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Šioje ligos stadijoje galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Kitose ligos stadijose atsiranda sunkių nervų sistemos, širdies kraujotakos sistemos sutrikimų, odos pažeidimų, akių pažeidimai, vystosi sąnarių uždegimai.

Vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė – vakcinacija. Vakcinuotis  niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Patikimiausia apsauga 3 vakcinos dozės. Vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito vienerius metus.

Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn. po antrosios). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius  metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 9-12 mėn. po antrosios dozės. Vėliau, kas trejus metus, reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

Kitos profilaktikos priemonės

Aplinkos tvarkymas – vienas iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių.

Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų yra praktiškai visur – kolektyviniuose soduose, miestų parkuose, skveruose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir pan.

Todėl labai svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir plisti, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.

Tinkamas aprangos pasirinkimas  vykstant į gamtą – patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę (sudaryti barjerą erkėms patekti ant odos).

Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę.

Grįžę į namus atidžiai apžiūrėkite savo kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai). Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo, ypač vaikų kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti.

Cheminės priemonės prieš erkes – repelentai (erkes atbaidančios priemonės) skirti rūbams ar kūnui.

Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.  Įsigyjant  repelentus, rinktis ropojantiems (ne skraidantiems) vabzdžiams atbaidyti skirtas priemones.

Geriausiai pirkti vaistinėse, kur gausite informaciją, ar priemonė tinkama vaikams. Yra specialiai vaikams pagamintų preparatų, atbaidančių vabzdžius, erkes.

Perkant parduotuvėje, reikia atidžiai skaityti, kas nurodyta etiketėse, kam skirtas preparatas. Nevienoda preparatų veikimo trukmė, todėl reikia sužinoti, kas kiek laiko pakartoti apipurškimą. Jei galima, geriau apipurkšti rūbus nei purkšti tiesiai ant odos.

Pienas – erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų pieną,  ypač jei gyvuliai ganosi miškingose vietovėse.

Gyvūnų apsauga nuo erkių – kad apsaugoti šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones.

Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta), kuris pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio jaunesniems nei 6 mėn. šuniukams, taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius.

Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti. Nepamirškite apie tai, kad gyvūnėlis gali parnešti erkių į namus.

Jei įsisiurbė erkė – nedelsiant ją pašalinti. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę“ ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą borelijų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos. Įkandimo vietą būtinai nukenksminkite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Ištraukus erkę, kreiptis į medikus visais atvejais nebūtina. Kreiptis reikėtų tuomet, kai  įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat atsiradus į peršalimą panašiems  požymiams.

Ištraukus erkę nereikalinga ją tirti, nes tyrimas nesuteikia reikiamos informacijos.

NVSC prie SAM Marijampolės departamento inf.

Jums gali patikti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video:

TAIP PAT SKAITYKITE