Asmeniui turinčiam negalią, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, viešąją informaciją, nuo ateinančių metų pradžios, turės pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu.
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) bei jai pavaldžiose įstaigose, dažniausiai susiduriančiose su žmonėmis su negalia, vykdomas bandomasis projektas. Norima rasti geriausius viešosios informacijos perteikimo praktinius sprendimus. Remiantis jais bus rengiamos rekomendacijos įstaigoms, kaip pasiruošti pokyčiams. Bandomasis projektas truks iki rugsėjo 1 d.
„Informacijos prieinamumas šalina įsisenėjusius stereotipus ir kliūtis, didina įsitraukimą ir atliepia poreikius visuomeniniame gyvenime. Šiuo metu intensyviai ruošiamės pokyčiams, kurie palengvins žmonių su negalia padėtį. Svarbu, kad informacija kiekvieną šalies pilietį pasiektų jam suprantamu ir prieinamu būdu, atlieptų intelekto, regos, klausos negalią turinčių žmonių poreikius. Reikiamą informaciją jie gaus laiku ir suprantamai, o supratimas ir žinojimas atvers galimybes aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Bandomajame projekte be SADM dalyvauja „Sodra“, Užimtumo tarnyba, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Jaunimo reikalų agentūra, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Bandomąjį projektą organizuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas.
Projekte dalyvaujančių įstaigų tikslas – tapti pavyzdžiu kitoms viešojo sektoriaus institucijoms ir iki rugsėjo 1 dienos įstaigų interneto svetaines, elektroninius laiškus, siunčiamus raštus pritaikyti žmonėms su negalia.
„Bandomajame projekte dalyvaujančių įstaigų atstovai – tikri informacijos prieinamumo entuziastai. Mokymuose įgytos žinios ir kompetencijos jiems atvėrė kelius į naują informacijos prieinamumo suvokimą. Patys pradėjo naudoti kiekvienam prieinamą rašto šabloną, pasikeitė elektroninio pašto nustatymus. Tikimės, kad bendromis jėgomis mums pavyks sukurti efektyvų prieinamos informacijos kiekvienam algoritmą“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.
Rengiamos rekomendacijos, kaip teikti žmogui su negalia informaciją jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, yra praktiškai išbandomos ir tobulinamos, atsižvelgiant į bandomajame projekte dalyvaujančių įstaigų pasiūlymus.
Informacinės aplinkos prieinamumas yra viena iš pagrindinių žmogaus savarankiškumo ir nepriklausomybės sąlygų, jis yra tiesiogiai susijęs su žmonių dalyvavimu visose gyvenimo srityse – darbe, kultūroje, švietime.
Šiuo metu daugiau kaip penktadalis žmonių su negalia dėl to, kad jiems neprieinama informacinė aplinka, patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija yra nepritaikyta skirtingą negalią turinčių žmonių poreikiams, neteikiama jiems prieinamu bendravimo būdu.
Žmonės su regėjimo negalia knygas ir popierinius dokumentus gali skaityti Brailio raštu. Tačiau, informacijai persikėlus į virtualią erdvę, vis aktualesnis tampa skaitmeninis prieinamumas. Informacijos srautai tampa milžiniški ir juos sunku perskaityti ne tik žmonėms su regėjimo negalia, bet ir žmonėms su intelekto sutrikimais, disleksija, autizmo spektro sutrikimais, vyresnio amžiaus žmonėms, imigrantams, žmonėms, ilgą laiką buvusiems socialinėje atskirtyje. Dalis žmonių, o ypač žmonės su intelekto sutrikimais, skaito ir supranta lengvai suprantama kalba (angl. Easy-to-Read) parengtus tekstus, kuriuose dažnai galima pamatyti tekstus paaiškinančias iliustracijas. Klausos negalią turintiems komunikuoti padeda gestai, o žiūrint filmą – titrai.
