Apie Jonines kalbiškai

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė (dažnai vadinama daugiskaita – Rasos). Rasos šventė turi labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.

Dabar oficialus šventės pavadinimas – Rasõs ir Jonìnių diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse, Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2003, Nr. 70-3167). Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne teikiama ir Rasõs šventė (Rasõs šveñtė kaip atėjo, šieną pjauti jau reikėjo), ir Jonìnės – kaip Jono šventė, Jono dienos paminėjimas.

Rasos šventė dar vadinta Kupolėmis, Vainikų švente. Beveik visi rašiusieji apie senoviškąją šventę pažymi, kad iki saulėgrįžos renkamos žolės, tinkamos žmonėms gydyti. Tas rinkimas vadintas kupoliavimu. Kupõle (kupõliu) vadinta gėlių puokštė, iškelta ant kaspinais papuoštos karties šalia rugių lauko (sukrikščionintose apeigose vietoj karčių kupolių žolynais puošiami kryžiai). Puokštėje turėjo būti trejos devynerios žolynų, augančių trijose skirtingose vietose: paupio pievoje, saulėtoje įkalnėje, tamsioje paunksmėje. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad kupõlė (arba kūpõlė, t. y. ū ilgoji) – tai ramunėlės ir jonažolės, kūpõlis – bervidinių šeimos augalų genties augalas, o štai kupõlis (kai u trumpoji) – ir augalas, pvz., Einam prieš Joną kupõlių rinkt, ir pasilinksminimas, pvz., Ot buvo kupõlis, tai kupõlis – net žemė drebėjo. Žodžio kupoliauti reikšmės – ir augalus rinkti, ir linksmintis, pvz., apie Jonines su dainomis rinkti gėles, žoles (ppr. vaistams); linksmintis per Jonines. Kūpėti viena reikšmių (be smarkiai virti; bėgti per kraštus, kilti, rūgti ir kt.) – gerai augti, vešėti, virsti iš dirvos, pvz., Kai užderėjo vasarojus, tai net iš dirvos kū̃pa.

Iš kur kilę Jono ir Janinos vardai?

Dabar per Jonines mes sveikiname ir Jonùs bei Janinàs – tai vienos populiariausių mūsų šalyje švenčiamų vardinių. Beje, kitose šalyse taip pat žinomas Jono vardas, tik Latvijoje tai Janis, Rusijoje Ivanas, Anglijoje Džonas (John), Prancūzijoje Žanas (Jean), Ispanijoje Chuanas (Juan), Vokietijoje Hansas (Hans). Mūsų tarmėse irgi buvo ar yra vartojamas ir Jasius, ir Ansas, Anskys, Neskys…

Jono vardas kilęs iš sulotyninto hebr. Joannes, Johannes iš hebr. Johanan – „(dievas) Jahvė išklausė, Jahvė maloningas“, o Janina – iš sulotyninto hebr. Joanna, Johana, kuris iš vyr. v. Johanes.

Joninės gali būti kirčiuojamos pagal antrąją (Jonìnės) ir pagal pirmąją (Jõninės) kirčiuotes. Pirmenybė teikiama antrajai kirčiuotei:

1. Jonìnės, K. Jonìnių, N. Jonìnėms, G. Joninès, Įn. Jonìnėmis, Vt. Jonìnėse, Š.  Jonìnės!

       Kirčiavimas pagal pirmąją kirčiuotę Jõninės yra šalutinis normos variantas:

1. Jõninės, K. Jõninių, N. Jõninėms, G. Jõnines, Įn. Jõninėmis, Vt. Jõninėse, Š.  Jõninės!

„Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.“ – Vydūnas.

Parengė Rimutė Grušienė, Šakių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

Parengta remiantis Lietuvių kalbos žodynu, Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (el. versija), Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynu (2007), Lietuvių vardų kilmės žodynu (1994), Konsultacijų banku (www.vlkk), L. Klimkos knyga „Tautos metai“ (2008).