Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Su neigiamais stereotipais susijusios visuomenės grupės vis dar patiria spaudimą darbe, rodo reprezentatyvi „Spintertyrimų“ apklausa, atskleidusi, kad šalies gyventojai labiausiai nenorėtų dirbti kartu su anksčiau priklausomybę turėjusiais asmenimis ir buvusiais nuteistaisiais.

Daugiau nei 1000 tyrime dalyvavusių gyventojų paklausus, kurį kolegą iš atskirties grupių darbe jie pasirinktų, jei būtinai tokį turėtų rinktis, dauguma, net 62 proc., pasirinko buvusius globos namų auklėtinius, o 45 proc. sutiktų dirbti kartu su neįgaliaisiais asmenimis.

Bijoma ne žmonių, o stereotipų

Patys nepopuliariausi potencialūs bendradarbiai – buvę narkomanai, su kuriais norėtų dirbti vos 3 proc. apklaustųjų. Tik 8 proc. gyventojų sutiktų dirbti su grįžusiais iš įkalinimo įstaigų asmenimis, o su buvusiais alkoholikais ir benamiais darbe galėtų sutarti atitinkamai 20 ir 23 proc. apklausos dalyvių.

„Tyrimo rezultatai puikiai atskleidė, jog labiausiai bijome mūsų pačių susikurtų stereotipų, o ne konkrečių žmonių. Štai su buvusiais alkoholikais mielai dirbtų penktadalis žmonių, o su buvusiais narkomanais jau tik mažiau nei dešimtadalis. Mat narkomanai, pagal vyraujančius stereotipus, priskiriami pavojingų asmenų kategorijai, turėjo plačiajai visuomenei mažiau pažįstamą priklausomybę nei alkoholis“, – sako psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Vyrauja nuomonė, kad žmonės nesikeičia

Pasak G. Petronienės, tyrimas taip pat parodė, jog visuomenė yra gailestinga – pavyzdžiui, dirbti su globos namų auklėtiniais, apie kuriuos pastaraisiais metais daug kalbėta, paviešinta daug sėkmės istorijų, daugelis mielai sutiktų.

Tuo tarpu buvę narkomanai ir nuteistieji vis dar siejami su ydomis, trūkumais, kurių pakeisti negalima, tad jie automatiškai kelia grėsmę.

„Vyrauja nuomonė, kad pabuvojęs kalėjime asmuo ir toliau vogs ar plėš, o jei buvo narkomanas, tai greičiausiai ir vėliau vartos. Tikima, kad tai yra nuoseklios veiklos, nors toli gražu nebūtinai taip yra. Be to, būna labai įvairių istorijų, ir negalima vertinti pagal priklausomybę tam tikrai kategorijai. Pavyzdžiui, galbūt asmuo, nuteistas už buhalterijos klastojimą bandant išgelbėti įmonę nuo bankroto, niekad to nekartotų, o fizinės grėsmės net ir anksčiau nėra kėlęs. Narkotikus žmogus gali išbandyti po artimo žmogaus mirties, skyrybų. Kiekvienas atvejis yra unikalus, tad negerai viską sumesti į vieną katilą“, – sako G. Petronienė.

Būdami darbdaviais prašytų „išpažinčių“

Tyrimo metu paklausus, ar būdami darbdaviais priimtų žmones iš atskirties grupių, teigiamai be jokių išlygų atsakė tik 17 proc. gyventojų.

Dar 49 proc. sutiktų priimti į darbą tokius asmenis, jei šie pripažintų praeities klaidas ir pasižadėtų jų nekartoti, 21 proc. priimtų tik tuo atveju, nei nebūtų kitų kandidatų su „švaria“ praeitimi, o 13 proc. išvis tokių žmonių į darbą nepriimtų. Apklausa atlikta vykdant socialinę komunikacijos kampaniją „Lygink rūbus, ne žmones“, kuria siekiama pakeisti visuomenės ir darbdavių nuostatas ir parodyti, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.

„Jei norime keisti padėtį, pirmiausia turime daugiau apie tai kalbėti. Žmonės keičiasi, esu mačiusi daug buvusių kalinių ir narkomanų, kurie tikrai vargu ar grįš į ankstesnį gyvenimą. Dažnai žmones stipriai pakeičia atrastas tikėjimas, jie tampa padoresni net už dalį „normalios“ visuomenės. Meilė, kiti motyvai taip pat keičia žmones. Jei visuomenę pasiektų daugiau sėkmės istorijų apie kalinius ir priklausomus žmones, gal pradėtume tai matyti kitaip“, – svarsto G. Petronienė.

Su darbdaviu siūloma bendrauti atviriau

Pasak psichologės-psichoterapeutės, svarbu ir tai, kaip elgiasi pats atskirties grupei priklausomas asmuo: „Dažnas jų bando slėpti praeitį. Esant tokiai gyventojų reakcijai, tai nestebina, nes jie neturi šansų normaliai įsilieti į visuomenę vyraujant tokioms nuostatoms“.

Bet jei tarp kolegų gali išlikti konfidencialumas bei diskretiškumas asmeninio gyvenimo atžvilgiu, su darbdaviu specialistė rekomenduotų bendrauti kiek atviriau.

„Darbdaviui geriau paaiškinti situaciją, kad jis žinotų. Nes jei sužinos ne iš paties darbuotojo, gali kilti daug klausimų, nepasitikėjimas, kam slėpė šiuos faktus, o gal yra ir dar kažkas netikėto. Greičiausiai kažkada sužinos ir bendradarbiai, bet jie jau bus įvertinę kolegą pagal darbus, tad praeitis neužgoš kitų įspūdžių“, – sako G. Petronienė.

„Spinter tyrimų“ apklausa dėl socialinės atskirties grupių vertinimo atlikta š. m. rugsėjį, jos metu apklausti 1012 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija