Britų laikraštis „Financial Times“ praneša, jog Kinija įvykdė slaptus savo hipergarsinės raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą, bandymus. Nors, beje, raketa nepataikė tiksliai į taikinį, tačiau pats faktas labai nustebino JAV karinės galios „smegenų centrą“ Pentagoną, kuris aiškiai neįvertino Pekino pažangos vystant strateginės paskirties ginkluotę.
16 spalio Kinija atliko slaptus naujos hipergarsinės raketos bandymus, kaip informuoja keli laikraščio „Financial Times“ šaltiniai, raketa apskriejo žemės rutulį žema orbita, o po to nusitaikė į taikinį, „demonstruodama pažangiausias kosmines galimybes, kurios paliko be žado JAV žvalgybą“.
Visi šaltiniai žurnalistams pareiškė, jog naujoji kinų raketa nukrypo nuo taikinio apie 32 kilometrus, tačiau šie bandymai vis tik liudija apie stebėtiną Kinijos pažangą hipergarsinio ginklo kūrimo srityje ir drastiškai pranoko JAV specialistų prognozes.
Šaltinių teigimu, hipergarsinį užtaisą skraidino „Long March“ raketa apie kurios paleidimą Pekinas įprastai pranešdavo.
Pentagono atstovas Džonas Kirbis pareiškė nekomentuosiantis gautos informacijos, bet pabrėžė, kad Vašingtonas labai susirūpinęs didėjančia Kinijos karine galia, kurią pastarasis be atvangos vysto, tuo pačiu didindamas įtampą ne tik šiame pasaulio regione, bet ir už jo ribų.
Hipergarsinės raketos gali išvystyti greitį penkis kartus ir daugiau viršijantį garso (ore apie 331,5 metro per sekundę), tačiau jei įprastinės, balistinės raketos pakyla į kosmosą ir skrieja „lanku” į numatomą taikinį, tai hipergarsinės raketos skrenda žemai, atmosferoje ir tai įgalina daug greičiau pasiekti taikinį. Hipergarsinių technologijų vystymu šiandien užsiima Kinija, Rusija, JAV bei dar mažiausiai penkios pasaulio valstybės.
Visa tai reikštų, jog jau netolimoje ateityje Kinija turės galimybę smogti hipergarsinėmis raketomis skrendančiomis į taikinius per Pietų pusrutulį. Pirmą kartą istorijoje tokią galimybę Įgavo dar tarybiniais laikais TSRS sukurtas tarpžemyninis trečios kartos balistinis kompleksas R-36 (pagal NATO klasifikaciją – „Satana“ (Šėtonas)), kuris dar ir šiandien Rusijoje yra karinėje parengtyje. Šio komplekso pavojingumas buvo aiškinamas tuo, kad JAV priešraketinės gynybos sistema išdėstyta šiaurinėje žemės rutulio dalyje ir saugo šalį nuo raketų skrendančių tik per Šiaurės pusrutulį.
Primename, jog šių metų spalio pradžioje Rusija pirmą kartą išbandė hipergarsinę raketą „Cirkon“ paleistą iš atominio povandeninio laivo. Ši raketa gali skrieti 10200 kilometrų per valandą greičiu bei pasiekti taikinį nutolusį apie 1000 kilometrų nuo paleidimo vietos. Teigiama, kad iki dabar Rusija atliko jau devynis bandomuosius „Cirkono“ startus.
Neseniai amerikiečių kompanija „Lockheed Martin“ JAV atidarė gamyklą, kurioje bus gaminamos hipergarsinės raketos AGM – 183A. Balandžio 7 dieną buvo atliktas pirmas jos bandymas pasibaigęs nesėkme. Antrasis bandymas, taip pat buvo nesėkmingas, mat nesuveikė raketos variklis po to, kai ši atsiskyrė nuo lėktuvo – nešėjo.
Pagal užsienio spaudą parengė Vytautas Karsokas
