Vasara jau čia pat, tačiau tai dar nereiškia, jog peršalimo sezonas baigėsi kartu su šaltuoju metų periodu. Permainingi orai, kai norisi greičiau atsisveikinti su viršutiniais rūbais, dažnai tampa pavasarinio peršalimo priežastimi.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kaip susirgus efektyviau atstatyti organizmą.
Skysčiai – jūsų pirmasis pagalbininkas
Vienas ir pirmųjų ir svarbiausių žingsnių susirgus – gausus skysčių vartojimas. Karščiavimas, sloga ir kosulys reikalauja iš organizmo daug daugiau skysčių nei įprastai, todėl dehidratuotas organizmas su infekcija kovoja gerokai lėčiau.
Rekomenduojama per dieną išgerti mažiausiai 2-2,5 litro skysčių. „Jei vargina gerklės skausmas, reikėtų gerti imbierinę arbatą su medumi ir citrina, tai natūrali priemonė nuo gerklės skausmo, naikinanti bakterijas.
Čiobrelių ir eukaliptų arbata padės malšinti kosulį, o liepžiedžių arbata paskatins prakaitavimą, esant aukštesnei temperatūrai“, – teigia vaistininkė E. Ramaškienė.
Persišaldžius ar užsikrėtus virusu, patartina vartoti ir vištienos sultinį, kuriame gausu elektrolitų, padedančių kūno atsistatymui. „Sergant reikėtų vengti kavos, kuri sukelia dehidrataciją bei gali trukdyti normaliam miegui“, – prideda E. Ramaškienė.
Jūsų savijautai gali padėti mityba
Sergant apetitas natūraliai sumažėja – tai organizmo ženklas, kad visos kūno jėgos yra nukreiptos į greitesnį atsistatymą. Ligos metu rinkitės lengvai virškinamą maistą: košes, sriubas, paįvairinkite savo mitybą garintomis daržovėmis.
Ypač naudinga suvartoti daugiau česnakų. „Česnakai turi alicino – tai efektyvi antibakterinė medžiaga, dėl kurios česnakai yra laikomi natūraliu antibiotiku. Persišaldžius taip pat naudinga vartoti daugiau vitamino C turinčių vaisių, pavyzdžiui, kivių, ananasų ar kitų citrusinių vaisių“, – vardina E. Ramaškienė.
Taip pat rekomenduojama vengti sunkiai virškinamo, riebaus, pernelyg šalto ar karšto maisto.
Sergant – jokio darbo iš lovos
Pasak vaistininkės, dažna klaida pajutus peršalimo ar infekcijos simptomus – juos ignoruoti ir tikėtis, jog organizmas greitai pats susitvarkys su jį užpuolusiomis bakterijomis.
„Kūnas kovodamas su infekcija išnaudoja nemažą kiekį energijos, jei šią energiją mes nukreipiame į darbą ar kitas kasdienes rutinas, ligos trukmė dažniausiai tik prailgėja “, – pažymi E. Ramaškienė.
Siekiant greičiau pasveikti ir grįžti į kasdienybę, vaistininkė rekomenduojama miegoti nuo 8 iki 10 valandų per parą, saugoti save ir vengti fizinio krūvio. „Greitai susidoroti su liga nepadės kasdienės darbinės užduotys, net jei jas atliksite, dirbdami kompiuteriu savo lovoje. Kuo daugiau jėgų organizmas skiria įprastai rutinai, tuo mažiau lieka energijos kovoti su liga “, – primena vaistininkė E. Ramaškienė.
Vaistinių preparatų naudojimas
Kalbėdama apie konkrečius preparatus, vaistininkė rekomenduoja laikytis simptominio gydymo principo. Karščiavimui virš 38,5°C – paracetamolis arba ibuprofenas. Užgultai nosiai – druskos tirpalo purkštukai kaip saugiausia pirma priemonė. Gerklės skausmui tinka antiseptiniai pastilės ar purkštukai.
„Jei pajutę pirmuosius ligos simptomus, pradėsite naudoti vitaminą C ir cinko maisto papildus, tikėtina, kad sutrumpinsite savo ligos trukmę. Visgi, šis derinys nėra pakankamas, tai veikiau yra efektyvi pagalbinė priemonė, naudojama kartu su tinkamu poilsiu ir gausiu skysčių suvartojimu“, – paaiškina vaistininkė E. Ramaškienė.
Vaistininkė primena, jog savavališkas antibiotikų vartojimas virusinėms ligoms ar peršalimui gydyti yra netinkamas. „Antibiotikų vartojimas be aiškių indikacijų, naikina naudingąsias žarnyno bakterijas ir ilgainiui silpnina patį imunitetą“, – teigia E. Ramaškienė.
Rekomenduojama vitaminą C bei cinką vartoti ne tik ligos metu, bet ir stiprinant savo imunitetą. Vasaros metu taip pat patartina vartoti vitaminą D – net saulėtomis dienomis organizmas jo dažnai negauna pakankamai. „Nepamirškite į savo mitybos racioną įtraukti šviežias daržoves, žalumynus, vaisius ir uogas. Imunitetą palaikyti taip pat padės fizinis aktyvumas lauke, maudynės, kokybiškas miegas“, – priduria E. Ramaškienė.
