Sasnavos kaime XVIII a. pabaigoje nebuvo jokios bažnyčios. Kunigas ir istorikas J. Radžiūnas teigia, kad net projekto nereikėjo ieškoti, nes kaimyninio Antanavo dvaro savininkas Janušas Antonas Chrapovickis miestelio katalikams padovanojo nedidelės aštuoniakampės koplyčios „atlikusius matmenius“, t.y. brėžinius; priežastis – pasistatė jos „padidintą“ variantą. Kunigas Jonas Reitelaitis mano, kad sasnaviškiams buvo pasiūlyta paprastesnė „statyba, neturėjusi jokių kriptų ir laidojimo rūsių“. Tereikėjo tik akmenų, kurių apylinkėse nebuvo pertekliaus, pamatams parsigabenti. Padėjo kažkoks nelietuvis malūnininkas, perleidęs nenaudojamo aštuoniakampio plano vandens malūno akmenis.
Deja, kraštą užėmę prūsai sustabdė bet kokių katalikiškų medinių bažnyčių statybas; vis tik, atrodo, kad būsimos Sasnavos bažnyčios pamatai XIX a. pr. jau stovėjo. Per Napoleono karus į pastarojo armiją išėjo geriausi dailidės Bacevičiai, Senkus, Truskauskas, Pieteliai. Jau 1816 m. žiemą vyrai kirto ir vežė medžius tašymui. Tačiau medžiagos vis tiek buvo maža.
Kai po Napoleono karo Sasnavon negrįžo kažkoks pirklys, pavarde Masal ar Masol (sako, kad jis buvo prancūzas, kilęs iš Prūsijos), vietiniai iš jo ūkio statybvietės paėmė rąstus, lentas, geležines sankabas ir per metus kapinių pakraštyje sulipdė koplyčią, panašią į kaimyninę Antanavo. Tiesa, senojo malūno pamatai vertė šiek tiek pakeisti koplyčios formą – jai pridėjo dar du kampus. Sako, kad statyti ne pagal „matmenis“ vertė ir tai, kad iš karo negrįžo kaimo meistras, medžių tašytojas, Dzidolikas, anksčiau dirbęs prie Antanavo koplyčios. Projektą teko keisti ir dėl pavasariais plačiai patvindavusios Sasnos.
Suolus sukalė vietos dvaro (matyt, Elzbietiškio) samdiniai. Šventorių, kuriame buvo karstų saugykla, varpinė, vartai ir varteliai, aptvėrė medine tvora. Iš kažkur atsivežė prastos būklės fisharmoniją, kurios išorę padailino minėtas Truskauskas, pats grodavęs per mišias.
Įdomu, kad iš didžiausio pamatų juodo akmens buvo padaryta „krapilka“ (įduba žegnojimosi vandeniui) su iškalta data „1817“ – dėl savo dydžio akmuo netilpo į pamatų eilę. Tiesa, kunigas Pranas Račiūnas teigė, kad tą datą iškalė vėliau, jau pastačius koplyčią. Neaišku, apie kokios ankstesnės bažnyčios pamatų akmenį kalbama…
Po pusšimčio metų koplyčia ėmė irti, lašėjo pro stogą. Už 4 km. nuo Sasnavos, Elžbietiškio dvare įsikūręs rusų dvarininkas Aleksandras Hilferdingas keistai simpatizavo lietuviams. Jis, būdamas stačiatikiu, liepė išardyti Elžbietiškio katalikišką dvaro koplyčią, kurią buvo pastatęs ankstesnis dvarininkas, pradingęs per 1863 m. sukilimą. Kai sasnaviškiai paprašė, kad dvarininkas jiems parduotų taip vadinamas „malkas“, gudrusis rusas jas padovanojo, bet pasiūlė prie dovanotos bažnyčios pristatyti cerkvę. Atrodo, kad jis nuoširdžiai tikėjo tokių dviejų skirtingų bažnyčių sujungimo tikslingumu. Sasnaviškiai gautas „malkas“ panaudojo savosios bažnyčios prailginimui.
Supuvusius Elžbietiškio koplyčios rąstus pakeitė pušiniais, kuriuos miestelio vyrai išsikirto miške. Vienas rąstas prilygo aštuonių vyrų aukščiui. Šie nutikimai, nulėmę priestatų atsiradimą, neabejotinai pakeitė medinės bažnyčios formas ir matmenis
Tarpukariu sasnaviškiai jau netilpo senojoje „medinukėje“ ir todėl pagal architekto E. Fryko projektą pastatė naują mūrinę, neogotikos stiliaus bažnyčią. Medinė bažnyčia ėmė merdėti, bet 1951 metais dar stovėjo. Nors ją tariamai saugojo sargas, vis tik bažnyčios ir jos komplekso statinius ėmė ardyti malkoms. 1952 metais ją teko nugriauti, o liturginius reikmenis perkėlė į mūrinę bažnyčią, atidavė kitoms dekanato bažnyčioms (Mindaugų, Igliaukos, Liubavo ir t.t.) arba perėmė muziejai.
Senoji Sasnavos bažnyčia buvo atkurta 2008–2011 metais Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Pašventinimo apeigoms vadovavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Pirmosios Šv. Mišios, laikantis senųjų papročių, 2017 metų rudenį buvo aukojamos lotynų kalba. Į atkurtą bažnyčią grąžinti du iš trijų autentiški altoriai, klausyklos, suolai, kai kurie liturginiai reikmenys.
Benjaminas Mašalaitis
Nuotraukose Sasnavos bažnyčia Rumšiškių buities muziejuje įkurtame miestelyje
