Šaltuoju metų sezonu suaktyvėjus peršalimo ir gripo virusams, sveikatos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad į juos besilaukiančių moterų organizmas ir imuninė sistema reaguoja jautriau. Net ir įprastas, ilgiau užsitęsęs peršalimas, o tuo labiau gripo infekcija gali baigtis grėsmingomis komplikacijomis.
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovės profesorės Meilės Minkauskienės, būsimos mamos imuninė ir hormoninė sistema veikia kiek kitaip, o dažnai silpniau nei įprasta ir nulemia dažnesnes bei sunkesnes infekcines ligas nėštumo metu.
„Įvairių susirgimų, kartais nekaltai atrodančių ir patraukliai reklamuojamų vaistų ar imunitetą neva stiprinančių priemonių labiausiai reiktų vengti pirmame nėštumo trečdalyje, kai vaisius dar tik formuojasi, nes gali trikdyti vaisiaus raidą bei nulemti apsigimimus. Kuo embrionas mažesnis, tuo įvairūs išoriniai veiksniai gali lengviau jį pažeisti, sukelti pakitimus, todėl vaistai, virusai ir aukšta temperatūra gali nulemti liūdniausią scenarijų – persileidimą ar vaisiaus žūtį. Antrame ar trečiame nėštumo trečdalyje kvėpavimo takų virusinės infekcijos ar gripas gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar įgimtos vaisiaus infekcijos riziką. Tad visoms būsimoms mamoms reiktų vengti savigydos, įvairių vaistų vartojimo, nepasitarus su gydytoju“, – sako prof. M. Minkauskienė.
Peršalimas ar gripas?
Profesorė teigia, kad pastebėjus gripo simptomus – staigią ligos pradžią, sunkią eigą, aukštą, 38 laipsnius viršijančią kūno temperatūrą, kosulį, šaltkrėtį, galvos ir gerklės skausmą, silpnumą, kaulų laužymą, raumenų skausmą, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai nėščiosios sumaišo peršalimo ir gripo simptomus. Peršalimo simptomai – viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, sloga, neaukšta, iki 38 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri išnyksta per 3-4 dienas, sukelia minimalią riziką nėštumo eigai ir besivystančiam vaisiui. Gripo pasekmės gali būti kur kas skaudesnės, nes šis virusas gali tapti plaučių uždegimo ar sepsio priežastimi, nepataisomai paveikti tiek nėščiosios, tiek vaisiaus būklę ir vystymąsi“, – sako M. Minkauskienė.
Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingos dažnos komplikacijos. Ne tik nėščiosios, bet ir maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės yra pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis, patenkanti į sunkiausių gripo komplikacijų rizikos grupę. Gripo poveikis vaisiui gali būti įvairus ir susijęs su įgimtais vystymosi sutrikimais (gomurio ir lūpos defektu, smegenų, širdies ydomis), o augant vaikui vėlesniame amžiuje – net su leukemijos, Parkinsono sindromo, psichikos ligų vystymusi.
Ši infekcija pavojinga nėščiosioms dar ir tuo, kad didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ar net netikėtos žūties riziką. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad sergant gripu rizika susilaukti neišnešioto naujagimio išauga nuo 5 iki 39 proc.
Kaip apsisaugoti nuo ligų?
„Ligų sezono metu būsimoms mamoms reiktų stengtis kuo labiau sumažinti riziką susirgti vadinamosiomis peršalimo ligomis – nepabijoti nešioti apsaugines kaukes, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, mažiau kontaktuoti su galimai sergančiais žmonėmis, sveikai maitintis, sportuoti ir nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo. Deja, nors šiemet vakcinacijos nuo gripo apimtys Lietuvoje šiek tiek išaugo, tačiau besiskiepijančių būsimų mamų rodiklis išlieka bene pats mažiausias Europoje. Šalyje nuo gripo skiepijasi vos 2,7 proc., tuo tarpu Vakarų Europos šalyse – net 60-70 proc. nėščiųjų“, – sako prof. M. Minkauskienė.
JAV ar Kanados nėščiosios skiepijamos jau daugiau nei du dešimtmečius, Europa pradėjo skiepyti nėščiąsias po 2009 m. gripo epidemijos, o Lietuvoje nėščiosios, profesorės teigimu, vis dar tiki, jog nesusirgti geriausiai padeda tiesiog sėkmė.
„Pirmaisiais šešiais mėnesiais kūdikio imunitetas dar silpnas, ir rizika sirgti gripu, o ypač komplikuotu, yra didelė. Skiepas nuo galimų gripo komplikacijų apsaugo besilaukiančią moterį, o nėščiosios organizme susidarę antikūnai, keliaudami per placentą, patenka į vaisių ir cirkuliuoja jau gimusio naujagimio bei kūdikio organizme, taip jį saugodami pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius nuo gripo infekcijos pasekmių“, – sako profesorė.
Vis dar vadovaujamasi mitais
Lietuvoje dėl vakcinacijos ne tik nėščiosioms, bet ir kitiems visuomenės nariams vis dar kyla daug klausimų ir abejonių, egzistuoja nemažai mitų ar net sąmokslo teorijų.
„24-iose pasaulio šalyse buvo atliktas didžiulis tyrimas apie psichologines antivakcininio požiūrio priežastis. Pastebėta, jog tokia priešvakcininė ideologija turi sąsajas su žmogaus charakterio savybėmis visur ir visuomet matyti slaptas grėsmes, tikėti įvairiomis konspiracijos, slaptų sąmokslų ar rengiamos pasaulio pabaigos teorijomis. Dažnai pamirštama, jog skiepijimas po švaraus vandens yra antroji pagal efektyvumą visuomenės sveikatos apsaugos priemonė, efektyvesnė už sveiką mitybą ar fizinį aktyvumą. Todėl nėščiosioms, kurios laikosi sveikos mitybos, yra fiziškai aktyvios, siūlau nepamiršti ir gripo vakcinos. Tai efektyvus ir saugus būdas ženkliai sumažinti ligos ir jos komplikacijų riziką“, – sako M. Minkauskienė.
Nors rekomenduojama nuo gripo pasiskiepyti spalio-gruodžio mėnesiais, kai gripo virusas Lietuvoje dar nėra įsismarkavęs, tačiau tai padaryti verta ir vėliau. Kad vakcina suformuotų imunitetą, reikia bent dviejų savaičių – tuomet organizmas jau būna pasiruošęs kovai su virusu ir jį apsaugoti.
