Šios savaitės pradžioje Lietuvą supurtė milžiniška tragedija – kilus sprogimui viename iš Vilniaus daugiabučių, du žmonės žuvo, o dėl didelio gaisro ir jo sukeltų pasekmių namas pripažintas netinkamu gyventi. Ši tragedija privertė institucijas atidžiau pažiūrėti į saugumą daugiabučiuose namuose.
Suvalkijos sostinėje Marijampolėje, nemaža dalis gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, tad „Sūduvos gidas“ pasidomėjo, kokia yra statinių būklė, ar gyventojai gali jaustis ramūs ir kaip būtų reaguojama atsitikus nelaimei.
Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis informavo, kad pagal statybos reglamentus statinių techninė priežiūra yra būtina visiems pastatams. Nuolatinis statinio konstrukcijų būklės stebėjimas yra daromas bent kartą per mėnesį.
Per nuolatinius stebėjimus vizualiai patikrinamos statinių pagrindinės konstrukcijos, užfiksuojami galimi defektai ar kitos problemos, esančios pastate, avarijos ar griūties pavojai. Užfiksavus pavojus ar defektus – sudaromi veiksmų etapai ir priemonės, kurie padeda pašalinti statinio defektus ir kitus trikdžius. Be to, tikrinama patalpų, aplinkos sanitarinė būklė ir gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė.
Direktorius primena, kad Marijampolės savivaldybės administracija, vykdydama statinių naudojimo priežiūrą, kviečia ir daugiabučių namų gyventojus nenumoti ranka į pastebėtus pastato išorinių ar vidinių sienų įtrūkius ar skilimus, netvarkingas nuogrindas.
Būtent šie defektai dažniausiai ir buvo fiksuojami 2023 m. statinių techninės priežiūros patikrinimo metu.
Administracijos direktorius K. Podolskis informuoja, kad daugiabučio namo gyventojai, pastebėję bet kokius pakitimus pastato fasade ar vidaus patalpose, turėtų nedelsdami kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininką, jungtine veiklos sutartimi įgaliotą asmenį, bendrojo naudojimo objektų administratorių arba statinio techninį prižiūrėtoją, kurie turėtų įvertinti grėsmės lygį. Bet kokios pastato deformacijos turėtų būti skubiai ištirtos įvertinant jų grėsmės lygį ir statinio avarijos riziką, kad būtų galima išvengti skaudžios nelaimės.
Numatyta, kad kvalifikuotą techninį prižiūrėtoją įpareigotas paskirti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija, savivaldybės nurodytas administratorius arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o techninio prižiūrėtojo kontaktinius duomenis daugiabučio namo gyventojams turėtų pateikti namo bendrijos, savivaldybės paskirto administratoriaus ar jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys.
K. Podolskis papildo, jog daugiabučio namo valdytojas turi būti sudaręs galiojančią sutartį su kvalifikuota tarnyba, kuri privalo atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo dujų sistemos patikrą ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus. Patikrinimo metu turi būti patikrinta namo dujotiekio ir uždaromųjų įtaisų būklė, jeigu reikia, uždaromieji įtaisai turi būti išvalomi ir sutepami, taip pat turi būti išbandytas vidaus dujotiekio sandarumas nuo įvadinio čiaupo iki čiaupo prieš buitinį dujų prietaisą.
Svarbu ir tai, kad tikrinimo rezultatai turi būti įforminami aktu, kuris privalo būti įregistruotas atskiru įrašu statinio techninės priežiūros žurnale. Atkreiptinas dėmesys, kad dujų nuotėkis yra pavojus ne tik turtui, bet ir gyvybei.
Visgi, anot Marijampolės administracijos direktoriaus, gyvenimas daugiabutyje yra gyvenimas ne tik savo bute, bet ir bendrųjų namo patalpų, bendrųjų statinio konstrukcijų tvarkymas bei priežiūra drauge su kaimynais, todėl už daugiabučio namo techninės priežiūros organizavimą yra atsakingi ne tik bendrojo naudojimo objektų valdytojai, bet ir patys daugiabučio namo gyventojai, tiksliau – butų savininkai.
Kalbant apie ekstremalias situacijas, įvykus gaisrui/sprogimui daugiabučiame gyvenamajame name, pagal situacijos pobūdį, būtų sprendžiama dėl Marijampolės savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sušaukimo, kuris vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę, siūlo skelbti ekstremaliąją situaciją, skirti Savivaldybės operacijų vadovą, organizuoja ir koordinuoja situacijos valdymo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto apsaugos, paieškos, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus.
Į operacijų centro sudėtį įeina visų civilinės saugos pajėgų (priešgaisrinės gelbėjimo, policijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, aplinkos apsaugos ir kt.) atstovai, todėl patikinama, kad darbas ir problemos būtų sprendžiamos tarp tarnybų operatyviai.
Visų galimų pavojų/grėsmių suvaldymo atvejai/veiksmai aprašyti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (su juo susipažinti galima čia), kuriame numatytas pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams organizavimas: gyventojų skubų iškeldinimą iš židinio organizuoja Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Greitosios medicinos pagalbos stotis teikia gyventojams greitąją medicinos pagalbą, nugabena nukentėjusiuosius į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis patikina, jog Iškilus nelaimei, viešąją tvarką ir gyventojų turto apsaugą užtikrintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o gyventojai, kurie neturėtų kus apsistoti, būtų laikinai apgyvendinami kolektyvinės apsaugos statiniuose (informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius galite rasti čia) arba viešbučiuose – tai priklausytų nuo situacijos.
Prireikus, psichologinę pagalbą gyventojams teiktų Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, o socialinę pagalbą evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams – Marijampolės socialinės pagalbos centras ir nevyriausybinės organizacijos.
