Dvi iniciatyvos atgaivinusios J. Basanavičiaus gimtinę: vieną pasiūlė vilniečiai, kitą – kauniečiai

Trisdešimt. Būtent tiek metų liepos 4 dieną minės atstatyta Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus sodyba. Kelių iniciatyvių žmonių dėka apleista dr. J. Basanavičiaus gimtinė šiandien lyg atgimusi iš pelenų – čia veikia muziejus, žaliuoja beveik 7000 pasodintų ąžuolų, vyksta moksleiviams ir suaugusiems skirtos edukacijos.

Sunyko, bet buvo prikelta

Jonas Basanavičius savo vaikystę praleido Vilkaviškio rajone, Ožkabalių kaime. Gyvenamasis Basanavičių namas šiame Suvalkijos vienkiemyje buvo pastatytas dar prieš gimstant būsimajam Patriarchui – 1832 metais. Šią pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų šeimos sodybą sudarė namas (stuba), kluonas, dviejų dalių klėtis su prieklėčiu, du dideli tvartai, aliejinyčia ir jauja su pirtimi.

„Iš tėvų gimtųjų namų Jonas Basanavičius išvyko būdamas paauglys. Išvažiavęs mokytis į juos sugrįždavo tik jau kaip

svečias – savaitgaliais ar atostogoms. Rūpintis sodyba buvo patikėta jaunėliui broliui Vincui, tačiau per ilgą laiką sodybos pastatai ne kartą degė ir po truputį nyko“, – sodybos istoriją prisiminė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė.

Tarpukariu Basanavičių palikuonys net Antano Smetonos kanceliarijos prašė taisyti prastos būklės sodybos pastatus, tačiau užėjus karui to padaryti nesuspėta. Sodybos atstatymo iniciatyva atgimė tik po pusšimčio metų – 1988 metais.

„Tradiciškai kiekvienais metais minime Jono Basanavičiaus gimtinėje žaliuojančio didžiulio, žmogaus rankomis sodinto Tautos atgimimo ąžuolyno, gimtadienį. Tačiau niekad neminėdavome sodybos atstatymo pradžios, todėl norime prisiminti nepelnytai pamirštą kilnią iniciatyvą, ją iškėlusius bei įgyvendinusius žmones“, – liepos 4 dienos renginio iniciatyvą ir idėją atskleidė J. Basanavičiaus gimtinės vedėja R. Vasiliauskienė.

Viena sodyba – dvi skirtingos iniciatyvos ją atgaivinti

Idėja atstatyti Jono Basanavičiaus sodybą subrendo 1988 metų spalį. Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė Rima Lipšienė įmonės savaitraštyje Drobiečių žodis paragino atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo gimtąją sodybą ir pakvietė žmones į talką.

„Tiesą sakant, tais metais kilo dvi idėjos: sodybos atstatymą inicijavo kauniečiai, o pasodinti ąžuolyną – vilniečiai. Dviejų skirtingų idėjų autorių dėka šiandien turime ir atstatytą sodybą, ir žaliuojantį Ąžuolyną“, – pasakojo R. Vasiliauskienė.

Inicijavus sodybos atstatymą, pirmiausia buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, vėliau – karvidė, kluonas ir kiaulidė. Paskutinis pastatas sodyboje atstatytas 1998 metais. Sodybos projektavimo darbus pagal surinktą medžiagą atliko architektė Živilė Mačionienė.

Atstatytuose pastatuose jau beveik 30 metų veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su pasiturinčio suvalkiečio ūkininko kasdieniu gyvenimu, pačiu Jonu Basanavičiumi ir savita, tik šiam kraštui būdinga, etnine kultūra. Šiandien J. Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.

Sodybos atstatymo 30-mečio proga liepos 4 dieną čia bus atidaryta paroda, pasakojanti sodybos istoriją, kurią savo prisiminimais papildys atstatymo iniciatoriai. Renginiui vadovaus Virginija Kochanskytė, kurios vaidmuo šioje šventėje ypač svarbus: renginį Jono Basanavičiaus gimtinėje ji vedė ir prieš 30 metų. Šventinę visų nuotaiką palaikys grupė „Folk Trio“ bei kiti atlikėjai. Renginio svečiai galės paskanauti Tautos atgimimo ąžuolyne užaugusių gilių kavos ir vietos verslininkų patiektų vaišių.

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija