Vasarą daugelis ieško ne tik gaivos, bet ir greito energijos pliūpsnio. Būtent tai mums žada energiniai gėrimai, kurių pasiūla yra itin plati, o rinkoje daugėja natūralių, becukrių, vitaminais praturtintų pasirinkimų. Specialistės papasakojo, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis energinius gėrimus, su kokiomis rizikomis galima susidurti, ir atskleidė, ar „natūralesni“ energiniai gėrimai iš tiesų yra geresnis pasirinkimas.
Natūralus kofeinas veikia ilgiau
Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, energiniame gėrime galima rasti sintetinį arba natūralų, iš augalų išskiriamą kofeiną, kuris sumažina nuovargį ir paskatina adrenalino bei kortizolio išsiskyrimą.
„Saugi vienkartinė kofeino dozė suaugusiajam yra 200 mg, neviršijant 400 mg per parą. Vartojant sintetinį kofeiną, jo poveikį galime pajusti greičiau, per 15–20 minučių, o natūrali kofeino kilmė lemia lėtesnį ir tolygesnį jo veikimą organizme. Iš guaranos ekstrakto gaunamas kofeinas veikia lėčiau, bet stipriau – kavos sukeltas budrumo pikas dažniausiai išblėsta per 1–2 valandas, o guarana gali veikti iki 4–6 valandų“, – sako D. Zalagaitytė.
Anot vaistininkės, jei iškart nejaučiate energijos padidėjimo, nereikėtų skubėti gerti dar vieno energinio gėrimo, nes organizme susikaups per didelė kofeino dozė. Tai gali lemti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, tachikardiją, padidėjusį nerimą ar nemigą.
Energija „į skolą“ ir dar didesnis nuovargis
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė savo pacientams mėgsta sakyti, kad energinis gėrimas yra ne įkroviklis, o aliarmo nutildymo mygtukas. Jeigu žmogus neišsimiegojęs, nevalgęs, dehidratavęs ar pervargęs, skardinė to neišsprendžia – ji tik kelioms valandoms leidžia jaustis geriau.
„Po energinio gėrimo žmogus gali jausti pakilimą, nes kofeinas laikinai slopina mieguistumo signalą. Tačiau kai poveikis silpsta, pajuntamas ne tik dabartinis, bet ir sukauptas nuovargis. Jei energinis gėrimas saldintas cukrumi, jis gali greitai pakelti gliukozės kiekį kraujyje. Vėliau, išsiskyrus insulinui, kai kuriems žmonėms gliukozė gali kristi greičiau, todėl atsiranda mieguistumas, silpnumas, dirglumas ar noras dar kažko saldaus“, – pastebi A. Kulvinskaitė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad vartojant energinius gėrimus kasdien, gali atsirasti ir kofeino tolerancija: tam pačiam efektui reikės vis daugiau, o praleidus įprastą dozę gali pasireikšti kofeino nutraukimo simptomai – galvos skausmas, mieguistumas, dirglumas, sunkesnė koncentracija.
Nuo taurino iki saldiklių: ką verta žinoti?
Anot D. Zalagaitytės, energiniuose gėrimuose dažnai randamas ir taurinas – aminorūgštis, kuri plečia kraujagysles, todėl sumažina kofeino šalutinių poveikių atsiradimą. Taip pat sudėtyje dažnai esama B grupės vitaminų, kurių funkcija yra suteikti organizmui energijos.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad didelės jų dozės gali provokuoti alergines reakcijas – niežulį ar odos paraudimus. Ilgalaikis, pavyzdžiui, B6 vitamino vartojimas gali sukelti ir neurotoksinį poveikį – galūnių tirpimą ar dilgčiojimą“, – sako vaistininkė.
Zalagaitytė priduria, kad kai kurie gamintojai vietoje cukraus naudoja dirbtinius saldiklius, tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos balansą.
„Vartojant šiuos gėrimus dėl jų rūgštingumo gali nukentėti dantų emalis ir padidėti dantų jautrumas, todėl po gėrimo suvartojimo burna turėtų būti praskalaujama vandeniu“, – pataria vaistininkė.
Anot A. Kulvinskaitės, energinis gėrimas neturėtų tapti kasdieniu būdu kompensuoti miego, vandens, maisto ar poilsio trūkumą. Dažnas vartojimas siejamas su prastesniu miegu, kraujospūdžio padidėjimu, didesne metaboline rizika, dantų emalio pažeidimais, o karštuoju sezonu – ir su didesne prastesnės hidratacijos rizika, ypač – jei energiniai gėrimai vartojami vietoje vandens.
Be cukraus, su vitaminais – ar sveikiau?
Pasak A. Kulvinskaitės, becukriai energiniai gėrimai turi mažiau kalorijų, tačiau tai nereiškia, kad gėrimas tampa sveikas, nes jame vis tiek esama kofeino, rūgščių, dažiklių, saldiklių ar stimuliuojančių ingredientų.
„Cukraus neturintis energinis gėrimas yra ne sveikatos produktas, o becukrė stimulianto versija. Jei žmogus geria jį kasdien, ypač – po pietų ar vakare, poveikis miegui, širdies plakimui, nerimui ar kraujospūdžiui gali išlikti toks pat aktualus kaip ir vartojant įprastą energinį gėrimą“, – teigia A. Kulvinskaitė.
Specialistė priduria, kad ir vitaminai energiniame gėrime nepaverčia jo sveikatos produktu: „Jie yra kaip salotos prie greito maisto – gerai, kad jos yra, bet jos nepakeičia viso produkto esmės. Jeigu gėrime yra daug kofeino, rūgščių, saldiklių ar cukraus, vitaminai šių veiksnių nepanaikina.“
Tikroji energija slypi ne skardinėje
Tikroji energija, anot A. Kulvinskaitės, dažniausiai slypi ne skardinėje, o rutinoje. Patikimiausi būdai energijai užtikrinti yra paprasti, bet fiziologiškai pagrįsti: miegas, vanduo, subalansuotas maistas, judėjimas, šviesa ir pertraukos.
Zalagaitytė priduria, kad stabilesnei energijai palaikyti vietoje energinių gėrimų galima rinktis žaliąją arbatą arba „matcha“. Šiuose gėrimuose esama ne tik kofeino, bet ir L-teanino – sinergiškai veikiančių ir vienas kito neigiamas savybes neutralizuojančių junginių. Tokiu būdu išlaikomas budrumas, sumažinamas emocinis sudirginimas ir staigus nuovargis, kurį sukelia kofeino koncentracijos kritimas.
„Naudinga alternatyva galėtų būti ir subalansuotas B grupės vitaminų kompleksas, taip pat – magnis, pavyzdžiui, malato forma, prisidedanti prie energijos gamybos mitochondrijose, sumažinanti nuovargį ir pagerinanti raumenų funkciją. Magnio malatą rekomenduojama vartoti ryte arba pirmoje dienos pusėje“, – pataria vaistininkė.
