Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės dalyvauja ES projekte „Patyriminio ugdymo turinio diegimas Marijampolės regiono ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse ugdymo įstaigose“. Projekto tikslas yra sukurti vaikų ugdymui saugią, stimuliuojančią aplinką, kuri būtų orientuota į vaikų poreikius, teiktų teigiamas emocijas, lavintų dėmesį, vaizduotę, atmintį, o taip pat skatintų vaikus stebėti ir tyrinėti.
Įgyvendinant projektą vaikų smalsumas ir kompetencijos ugdomos įvairių užduočių metu, kurios skatina projekto dalyvius aktyviai tyrinėti aplinką, ugdo kūrybiškumą bei smalsumą, suteikia naujų žinių ir motyvuoja tolimesnį mokymąsi. Vaikams kuriama teigiama emocinė atmosfera, lavinanti psichinius procesus-dėmesį, vaizduotę, atmintį, smulkiąją motoriką.
Projekto įgyvendinimas vyksta keliais etapais, kurie apima ugdymo programos atnaujinimą, jos testavimą ir įdiegimą, įvairių laboratorijų ir studijų sukūrimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Pavasario ir vasaros metu „Žiburėlio“ ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo grupių vaikai aktyviai stebėjo ir tyrinėjo vabzdžių gyvenimą lauke. Vaikai noriai stebėjo drugelius, bites, kamanes, skruzdėles, boružėles ir vikšrus. Projekto dalyviai tyrinėjo jų išvaizdą, domėjosi maitinimosi ir gyvenimo ypatumais. Kad vaikams būtų lengviau tęsti savo tyrinėjimus, įsigijome vabalų namelius. Juose apsigyveno vabzdžiai, kurie mėgsta slėptis medžio ar molio gabalėliuose: tai skruzdėlės, įvairūs vikšrai, uodai.
Norėdami sužinoti daugiau apie vabzdžių gyvenimą, informacijos ieškojome pasitelkę interaktyvias grindis. Šios technologijos dėka galėjome sužinoti daug įdomaus apie vabzdžių rūšis, jų gyvenimo būdą, naudą žmogui ir gamtai. Sužinoti faktai skatino diskutuoti, mąstyti ir pajausti atradimo džiaugsmus.
Rudenį ir žiemą projekto testavimui visos grupės pasirinko tyrinėti skirtingas smulkiųjų gyvūnų rūšis. Įsigytuose terariumuose vienos grupės augino sraiges, kitos – gyvalazdes. Ikimokyklinio ugdymo „Voveriukų“ grupė nutarė stebėti drugelio gyvenimo ciklą. Tiesa, vieną ciklo dalį praleidome (kiaušinėlis) ir pradėjome stebėti nuo vikšrų. Vaikai labai laukė, kada ateis siunta su vikšriukais. Jiems pagaliau atvykus, visi nekantriai išpakavome siuntinį ir buvome nustebinti vikšrų dydžiu ir grožiu. Vaikai labai emocingai stebėjo ir aptarinėjo vikšrų išvaizdą ir judėjimo ypatumus, visi norėjo juos pamaitinti. Pasigrožėję, savo naujaisiais draugais, vikšrus perkėlėme į jų namus.
Kiekvienas mūsų rytas būdavo kitoks, nes pirmiausia apžiūrėdavome, kaip jaučiasi mūsų vikšrai. Stebėdavome, kaip jie juda, kaip maitinasi ir kiek suvalgo lapų, matavome jų ilgį bei lyginome dydžius. Drąsesni vaikai galėjo juos ir paglostyti. Maždaug po dviejų savaičių vikšrai pradėjo suktis į lėliukes. Šis etapas pareikalavo iš vaikų kantrybės, nes drugelis iš lėliukės vystėsi apie tris savaites. Žinoma, daugiausia emocijų buvo, kai iš lėliukių pradėjo ristis drugeliai. Stebėjome, kaip atsiskiria kojytės, skleidžiasi ir džiūsna sparnai. Vaikai sužinojo, kad mėgstamiausias šių drugelių maistas yra apelsinas ir kivis. Visus stebėjimų įspūdžius galėjome išreikšti žaidimuose ir kūrybinėje veikloje: piešėme, lipdėme, imitavome ir konstravome.
Labai džiaugiamės savo pasirinktu stebėjimo objektu, nes galėjome gyvai pamatyti drugelio gyvenimo ciklą bei patirti džiugias emocijas. Bendras drugelio ciklo tyrimo tikslas padėjo tapti draugiškesniais, labiau mylėti gamtą ir jos gyventojus.
Tikimės patirti ir išgyventi dar daug įdomių nuotykių ir sužinoti įdomios informacijos apie vabzdžius, nes projektas vis dar tęsiasi ir leidžia mums patirti įvairius įspūdžius.
Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo mokytojos V. Butrimienė ir K. Želvienė
