Pirmas šių metų pusmetis parodė, kad gamtos iššūkiai ir jų poveikis elektros skirstomajam tinklui bei atitinkamai šalies gyventojams tik dažnėja ir stiprėja. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pasirengimas jiems įveikti reikalauja tvarių sprendimų, kurie neproporcingai nepadidintų finansinės naštos gyventojams. Apie šias kompleksines priemones, kad tiek pasirengimas reaguoti, tiek gedimų šalinimas vyktų sklandžiau ir efektyviau bendrovės atstovai kalbėjo Paluknio aerodrome, kur vyko ESO veiklų pristatymas.
Dėl sausio mėnesį šalį užklupusio didžiausio per kelis dešimtmečius šlapio snygio ir per pirmųjų audrų po didžiulės kaitros, su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė ir elektra atstatyta keliems šimtams tūkstančių unikalių klientų. Reikšmingai daliai klientų energijos tiekimą pavyko atkurti automatizuotų sprendimų elektros linijose pagalba, trumpiau nei per 3 min. Per Jonines daugiau nei pusei – 58 proc. – žmonių elektros tiekimas buvo atstatytas būtent automatizuotų sprendimų pagalba.
„Kompleksiškas įvairių priemonių taikymas, pradedant pasirengimu ir prevencija, vykdant nuoseklias kryptingas investicijas į tinklo kabeliavimą, atskirų elementų modernizavimą, diegiant išmanius sprendimus, tvarkant miškingas tinklo vietoves – ženkliai mažina tikimybę, kad gamtos stichijos pažeis elektros tinklus ir sutrikdys elektros persiuntimą gyventojams. Tačiau visiškai išvengti gamtos stichijų poveikio nėra įmanoma. Kaip rodo pastarieji metai – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, stichijos tik dažnėja bei stiprėja, todėl lygiagrečiai tobuliname ir reagavimo į gedimus procesus, siekiant spartinti gedimų šalinimo laiką”, – sakė Mindaugas Keizeris, ESO generalinis direktorius.
Proskynų tvarkymas yra būtinas
Daugiau nei du trečdaliai elektros energijos persiuntimo nutraukimo gedimų priežastis yra dėl gamtinių reiškinių poveikio pažeistos miškuose esančios elektros oro linijos. Didžiausią pavojų joms kelia medžiai, augantys greta linijų, apsaugos zonoje ar už jos ribų ir dėl apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, snygio virsdami nutraukia oro linijų laidus. Bendrovės inicijuoti elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių priežiūros ir tvarkymo reglamentavimo pakeitimai leis tvarkyti pavojų keliančius medžius, kurie yra aukštesni už atstumą nuo medžio iki elektros oro linijos tinklų.
Svarbu ieškoti tvarių sprendimų dėl apsaugos zonų klausimo, minimizuojant riziką, jog krintantys medžiai pažeis oro linijas ir taip nutrauks elektros tiekimą gyventojams. Pavojų keliančių medžių tvarkymo darbus ESO vykdys nuosekliai ir atsakingai – nešalins medžių šalia oro linijų, į kurias numatomos investicijos artimiausioje dešimties metų perspektyvoje – kur labiausiai pažeidžiamoms, kritiškai didelį vartotojų kiekį turinčioms vietoms, numatomas kabeliavimas.
Įvertinti pavojingiausius medžius – pažangiausios technologijos
Siekiant tiksliai ir efektyviai įvertinti didžiausią pavojų keliančią augmeniją ir apsaugoti medžius, kurie nesukelia pavojaus, ESO pasitelkia inovatyvius elektros oro linijų inspektavo metodus – naudoja „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją. Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos. Išmanios apžiūros dėka, galima tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir net jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.
„Nusprendėme didinti išmanių oro linijų inspektavimo apimtis ir artimiausiu metu papildomai nuskenuoti ir nufotografuoti apie 8 tūkst. km elektros oro linijų. Tikimės, kad taip galėsime efektyvinti oro linijų defektavimą ir apžiūras. Atliekant linijos elementų apžiūrą iš viršaus, galima tiksliau nustatyti pažeistus izoliatorius ar laidus ir taip ateityje išvengti gedimo. Nuotraukose taip pat pateikiami tikslūs matavimai apie pačias oro linijas – tokie duomenys suteikia galimybę palyginti ir rasti neatitikimus sistemose”, – sakė Karolis Gesevičius, ESO Paslaugų vystymo tarnybos inovacijų ekspertas.
Svarbiausias išlieka žmogus
„LiDAR“ ir defektavimo iš oro galimybes atneša daug didesnį duomenų tikslumą – ši informacija daug preciziškesnė nei dabar naudojamame procese, kurio metu ESO inspektavimo komandų inžinieriai važiuoja į paskirtas vietas ir apžiūri elektros oro linijas gyvai. Iš skaitmeninių duomenų galima papildyti ir patikslinti tinklo duomenų informaciją informacinėse sistemose, o sukaupus tokių duomenų archyvą bus galima atlikti augmenijos prognozavimą bei priežiūros planavimą.
„Tačiau naujos technologijos pilnai nepakeičia esamo defektavimo proceso, nes negalime inspektuoti transformatorinių būklės, pastočių, skyriklių, atramų apatinės dalies bei tinklo statinių pamatų ar vidaus. Taigi „LiDAR“ procesas papildo esamą defektavimo eigą, tačiau pilnai, be žmogaus įsikišimo, defektavimo atlikti dar negalime. Didžiausia naujausios technologijos nauda – taupomas darbuotojų laikas, kuris gali būti panaudojamas kitiems, tinklo patikimui skirtiems užtikrinti, darbams“ – kalbėjo Tinklo duomenų valdymo departamento direktorius Egidijus Šatrauskas.
ESO inf.
