Europos paveldo dienos : mecenato dovanos atkeliauja pas krtaštiečius

Rugsėjo 20 dieną Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus kviečia į unikalios parodos atidarymą. Daugiau nei pusantro tūkstančio meno kūrinių kolekciją Lietuvai, tiksliau – savo jaunystės miestui Kaunui, prieš 30 metų padovanojo mūsų kraštietis Mykolas Žilinskas, kurio 115-ąsias gimimo metines minėsime rugsėjo 29 dieną. Jo kolekcijai eksponuoti bei saugoti Kauno centre buvo pastatyti nauji rūmai ir įkurta M. Žilinsko dailės galerija, kuri šiuo metu priklauso M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Dalį šios vertingos kolekcijos kūrinių muziejus sutiko paskolinti Paežerių dvarui, kad kraštiečiams suteiktų galimybę lengviau susipažinti su nors menka mecenato lobynų dalimi.

Mūsų krašte, Smalninkų kaime, Kalvarijos valsčiuje, daugiavaikėje ūkininkų šeimoje gimęs Mykolas Žilinskas (1904-1992) – tikras racionalaus ir darbštaus suvalkiečio bei ištikimo, tėvynę mylėjusio piliečio pavyzdys. „Norėjau toliau į Kauną, į gimnaziją, o pinigų nėra. Tai užsodinau tabaku sklypą žemės, gerai užaugo, kelis centnerius pardaviau ir išvažiavau į Kauno “Aušros” berniukų gimnaziją 1920 m. duodavau pamokas, po 5 litus už valandą, nes tada labai daug Kauno svetimtaučių norėjo lietuviškai išmokti. Visaip verčiausi,“ – savo „verslo“ pradžią taip nupasakojo M.Žilinskas, kurio gyvenimo istoriją galima palyginti su pasaka: paprastas kaimo vaikas tampa pasiturinčiu verslininku, galinčiu dovanoti neįkainojamas dovanas.

„Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis… Aš gyvenu tam, kad įrodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jei jis labai myli Lietuvą”, – sakydavo verslininkas, kolekcininkas M. Žilinskas, didžiąją gyvenimo dalį priverstas gyventi toli nuo Lietuvos.

Tarpukariu gyvenęs ir mokęsis Kaune, gabus jaunuolis jau studijų metais ne tik įsijungė į aktyvią valstybinę veiklą, dirbo žurnalisto darbą, bet ir pasižymėjo kaip gabus verslininkas. Jau tuomet M. Žilinskas buvo žinomas kaip įtakingas, turintis pažinčių įvairiuose visuomenės sluoksniuose žmogus, gabus, sumanus ir ryžtingas verslininkas, sugebėjęs uždirbti pinigus įvairiausiose srityse – nuo džiovintų baravykų eksporto į JAV iki prekybos akcijomis. 1937 m. jau dirbdamas LR Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, M. Žilinskas nusipirko Abromiškių dvarą, kurį stengėsi papuošti ir apstatyti vertingais meno kūriniais. Galbūt tada ir gimė kolekcininko aistra.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. birželį M. Žilinskas  išvyko į Prancūziją, vėliau visam laikui įsikūrė Berlyne. 1946–1948 m. studijavo Paryžiuje, Sorbonos universiteto Teisės fakultete. 1950 m. grįžo į Vakarų Berlyną. Čia pirko nekilnojamą turtą, užsiėmė įvairiomis verslo šakomis: prekyba briliantais, plytų gamyba, pervežimo paslaugomis, kvepalų gamyba. Uždirbtą kapitalą investuodavo į meno kūrinius. Pradėjęs be jokio meninio pasiruošimo, be specialių žinių, netrukus ėmė garsėti kaip aktyvus žymiausių pasaulio meno aukcionų dalyvis. Tačiau pagrindinis jo tikslas buvo ne kaupti turtus, o panaudoti juos lietuvybės įprasminimui.

Apie 1953 m. M. Žilinskas parašė laišką į Lietuvą, siūlydamas padovanoti 30 dailės darbų ir prašydamas pagalbos savo seserims, ištremtoms į Sibirą, kurių viena buvo „perauklėjama“ Jakutijoje, kita – Novosibirsko srityje. Tačiau tuo metu nesulaukė jokios reakcijos. Tik 1971 m. prasidėjo pastovus darbas: pradėti susitikimai, gauti LSSR vyriausybės įpareigojimai, dėl darbų pergabenimo į Vakarų Berlyną keletą kartų vyko kultūros ministras Dainius Trinkūnas, Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, į šią veiklą buvo įsiraukusi net KGB.

1974–1988 m. mecenatas padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, nuolat įvairiapusiškai skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausias ir neįkainojamas jo indėlis – 1685 meno kūrinių kolekcija, kurią jis padovanojo Kaunui. „Keturiasdešimt penkerius metus rinkau, supirkinėjau šitą kolekciją. Viso mano gyvenimo prasmė dabar eina į Lietuvą. Visos mano pastangos, visi verslai ir visas gyvenimas buvo tik tam, kad tą svarbiausią dalyką galėčiau padaryti“, – sakė mecenatas, jau sergantis atvežtas apžiūrėti kuriamos galerijos.

1989 m. buvo atidaryta M. Žilinsko vardu pavadinta galerija, kurioje eksponuojami vertingiausi mecenato kolekcijos kūriniai – Senovės Egipto dailė, XVII-XX a. Europos taikomoji dailė, XVII–XVIII a. italų tapyba, XIX a. antrosios pusės – XX a. Vakarų Europos tapyba, XX a. pirmosios pusės Baltijos šalių tapyba ir skulptūra.

M. Žilinskas palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Kviečiame visus kraštiečius, neabejingus menui, atvykti aplankyti ekspozicijos, susipažinti nors su menka dalele to, ką mums padovanojo kraštietis, Sūduvos ąžuolas, Mykolas Žilinskas.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas