Naujuosius metus dauguma sutinka su naujais asmeniniais tikslais, tarp kurių neretai išsikeliamas lūkestis daugiau dėmesio skirti sveikatai palankesnei mitybai. Jau dešimtus metus sausio mėnuo visame pasaulyje prasideda ir su augaliniu iššūkiu – žmonės kviečiami bent trumpam atsisakyti gyvulinės kilmės produktų ir atrasti augalinio maisto alternatyvas.
Pasak gydytojo dietologo Edvardo Grišino, „Maximos“ funkcinės mitybos partnerio, augalinė mityba tinkama ne kiekvienam žmogui, tačiau vis daugiau populiarumo įgaunanti tendencija gali būti puiki paskata įnešti į savo valgiaraščius daugiau sveikesnės įvairovės.
Kasmetinė iniciatyva „Veganuary“ prasidėjo prieš dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje, kai visuomeninė organizacija „Veganuary“ ėmė skatinti žmones bent trumpam pabandyti gyventi be gyvulinės kilmės produktų – mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pieno, sviesto, sūrio, ir juos dažniau pakeičiant atrasti augalinio maisto įvairovę.
Tendencija, diktuojanti naujus įpročius
„Kiekvienas naujas judėjimas mityboje dažnu atveju neša nors ir mažą, tačiau svarbią žinią mūsų pasauliui. „Veganuary“ yra šių laikų tendencija, glaudžiai susijusi su fleksitarinės valgymo kultūros populiarėjimu – tai sąmoningas vartotojų sprendimas valgyti mažiau gyvulinės kilmės produktų bei ieškoti augalinių alternatyvų, vartoti mažiau perdirbto maisto, daugiau dėmesio skirti sezoniniams ir vietiniams maisto produktams. Iš dalies tai yra COVID-19 pandemijos pasekmės žmogaus valgymo kultūrai – visavalgiai ir net prisiekę mėsavalgiai ėmė skirti daugiau dėmesio augaliniam maistui, siekdami stiprinti imunitetą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, prasidėjus pandemijai 41 proc. mėsavalgių teigė sumažinę mėsos vartojimą bei ieškoję kaip ją pakeisti augaliniu maistu“, – pasakoja inovatyvios dietologijos centro gydytojas E. Grišinas.
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė, pastebi, kad siekis valgyti mažiau mėsos bei apskritai gyvulinės kilmės produktų ir daugiau augalinės kilmės maisto tampa nauja norma didelei daliai sveikesne gyvensena bei aplinkosauga besidominčių žmonių.
„Iš sparčiai didėjančio kai kurių produktų populiarumo matome, kad pastaraisiais metais reikšmingai plečiasi ratas žmonių, keičiančių savo mitybos įpročius. Pavyzdžiui, pernai 26 proc. išaugo visų pieno produktų augalinių alternatyvų pardavimai – pieno, sūrių, jogurtų, sūrelių. Visavertės augalinės mitybos pagrindas pirmiausiai yra šviežios daržovės, vaisiai, kruopos, aliejai, tačiau šiuolaikiniam žmogui aktualu įsigyti ir valgyti jau paruošto maisto – šioje kategorijoje taip pat didėjo veganiško maisto paklausa: desertų, pagamintų be jokių gyvulinės kilmės ingredientų, mišrainių, pagamintų naudojant majonezą be kiaušinių, taip pat tokių patiekalų kaip plovas ar troškiniai. Matydami tokį poreikį vis sparčiau plečiame augalinių alternatyvų produktų asortimentą ne tik ieškodami naujų prekės ženklų, bet ir patys gamindami valgyti jau paruoštą maistą“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tai, ko atsisakome, turime pakeisti
Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad „Veganuary“ iššūkis gali būti puiki proga „pasimatuoti“ visame pasaulyje populiarėjančią mitybos tendenciją, nukrypti nuo nusistovėjusių įpročių ir atrasti augalinių produktų įvairovę, patirti, kad augalinis maistas neturi būti nei nuobodus, nei neskanus. Tačiau mitybos ekspertas pabrėžia, jog augalinė mityba tinka ne kiekvienam, ypač specialių poreikių turinčius žmones jis ragina likti racionaliais ir nepulti beatodairiškai eksperimentuoti.
„Žmogui, neturinčiam specialių poreikių, kelios dienos be gyvulinės kilmės produktų tikrai nepakenks. Mūsų kūnas turi didelį atsargų baseiną, kuris tikrai neišgaruotų per kelias dienas. Na, o jeigu kalbame apie ilgesnį periodą, labai svarbu, kad tai, ko atsisakome, protingai pakeistume kitais produktais. Priešingu atveju susidursime su neigiamos įtakos sveikatai rizika, be to, nereikia pamiršti, kad žmogaus ryšys su maistu lemia ir jo psichoemocinę būseną. Todėl prieš kategoriškai kažko atsisakant nuo rytojaus, raginčiau apgalvoti, ką galėtumėm pasigaminti vietoj pamėgtų sumuštinių su kumpiu pusryčiams ar balandėlių pietums“, – kalba „Maximos“ funkcinės mitybos partneris, gydytojas E. Grišinas.
Jis rekomenduoja iš anksto panaršyti internete po veganiškos bei sveikos mitybos svetaines ir susirasti patinkančių receptų, augalinių tradicinių patiekalų alternatyvų, o prieš einant į parduotuvę pasiruošti reikalingų produktų sąrašą.
Rekomenduoja, ką įtraukti į valgiaraštį
„Pirmoje vietoje į meniu raginu įtraukti ankštines kultūras: avinžirnius, lęšius, pupeles. Tai yra puiki baltymų, geležies bei sudėtinių angliavandenių alternatyva augalinės kilmės mitybos besilaikantiems žmonėms. Jeigu nevalgome žuvų, savo mitybą turėtume praturtinti jūros dumbliais, kurie suteiks organizmui omega-3 riebiųjų rūgščių. Trečias būtinas ingredientas pilnavertei augalinei mitybai – tai sėklos. Šis produktas yra mažiausias savo tūriu, bet gausus mikroelementų ir mineralų: geležies, cinko, kalcio, B grupės vitaminų, seleno, baltymų bei riebalų. Bent kartą per savaitę rekomenduočiau į valgiaraštį įtraukti sojos produktus – nors jie vertinami kontraversiškai, vis dėlto turi daug naudingų savybių, įskaitant geležį ir baltymus, struktūra ir biologine verte nenusileidžiančius mėsai“, – aiškina E. Grišinas.
Jis taip pat pažymi, jog būtina pasirūpinti žarnynu ir būtent raugintos daržovės suteiks organizmui reikalingų probiotikų ir prebiotikų, kurie atliks apsauginę funkciją, užtikrins žarnyno integralumą ir sklandžią veiklą, nuo kurios priklauso mūsų imunitetas.
„Augalinė mityba neprivalo būti komplikuota. Ji gali būti labai paprasta ir nebrangi – tereikia šiek tiek žinių, žiupsnelio vaizduotės, prieskonių mišinių ir gausime maistingus, skanius patiekalus. Svarbiausias patarimas – visada vertinkite ir siekite įvairovės. Kuo daugiau spalvų lėkštėje, tuo mažiau reikės sukti galvą dėl galimo maistinių medžiagų trūkumo“, – teigia E. Grišinas.
