Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, o mūsų pašnekovas – skyriaus vedėjas-vyr. architektas Arvydas Bekeris.
Koks buvo Jūsų pirmasis darbas ir ar norėtumėte jį dar kartą išbandyti?
Pirmasis mano darbas – dar studijų laikais. Dirbau architekto padėjėju Gintauto Telksnio projektavimo grupėje Vilniuje. Tai buvo pirmas tikras kontaktas su profesiniu pasauliu – nuo piešimo ranka iki realių projektų korekcijų. Patirtis buvo ne tik vertinga, bet ir įkvepianti – dirbau puikioje komandoje, kur kiekvienas jautėsi svarbus. Jei galėčiau, sugrįžčiau į tą laiką – ne tik dėl nostalgijos, bet ir dėl to, kiek daug išmokau būdamas tarp žmonių, kurie tikėjo tuo, ką daro.
Kaip atrodo įprasta skyriaus darbo diena?
Mūsų skyriuje dirba 12 specialistų – kiekvienas su savo kryptimi ir atsakomybe. Dieną pradedame tikrindami elektroninį paštą – reikia greitai atsirinkti svarbiausius klausimus ir į juos reaguoti. Vieni kolegos dirba su informacinėmis sistemomis, tokiomis kaip „Infostatyba“ ar „TPDRIS“, kiti – su teritorijų planavimo dokumentais, reklamos leidimais, žemės formavimo dokumentais, projektų derinimais ar net kultūros paveldo klausimais. Tai darbas, kuriame susipina planavimas, architektūra, žemėtvarka ir net žmogaus kasdienybė. Nuo projektavimo leidimų iki paveldosaugos – mūsų skyrius rūpinasi tuo, kad savivaldybėje būtų išlaikyta urbanistinė tvarka ir darnus augimas. Per dieną pas mus patenka apie 30 dokumentų, tad tempas tikrai intensyvus.
Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?
Be jokios abejonės – žmonės. Mūsų kolektyvas yra tarsi variklis: vienas padeda kitam, pasidalina patarimu ar paprasčiausiai paklausia, kaip laikaisi. Taip, biurokratijos mūsų darbe tikrai netrūksta, bet kai šalia – profesionalūs, smalsūs ir draugiški kolegos, visa tai tampa kur kas pakeliamiau. Be to, žinojimas, kad savo darbu prisidedi prie savivaldybės augimo, taip pat įkvepia.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių?
Stengiuosi vadovauti taip, kaip pats norėčiau, kad man vadovautų. Esu linkęs į dialogą – išklausyti, pasitikėti, leisti žmonėms daryti tai, ką jie išmano. Jei matau, kad kolegos siūlo geresnį sprendimą, nematau reikalo laikytis savos nuomonės. Juk „nuomonės nekeičia tik kvailys arba lavonas“. Galbūt kartais per švelnus, bet man svarbiausia – pagarba ir pasitikėjimas. Žmonės atsiskleidžia, kai jiems duodi erdvės.
Jei Jūsų darbo vieta būtų filmas ar serialas, koks būtų jo pavadinimas?
„Vergė Izaura“. Nes kartais atrodo, kad darbai niekada nesibaigs. Ir nors dalis užduočių yra reikšmingos, nemažai jų – dėl formalumų. Tačiau be jų sistema neveiktų. Svarbiausia – neprarasti sveiko humoro jausmo.
Koks Jūsų skyriaus darbo tempas?
Tai tikras maratonas – ilgai, nuosekliai, kartais net monotoniškai. Ne viskas vyksta greitai, nes kai kur reikia paspausti, o kitur – išlaukti. Bet judam pirmyn, po truputį. Ir tai svarbiausia.
Didžiausias mitas apie Jūsų darbą?
Kad savivaldybės darbuotojai „nieko neveikia, tik kavą geria“. Tai visiškas mitas. Kai žmonės patys pamato dokumentų kiekį, kiek reikia derinti, planuoti, atsakyti, paaiškinti, nuomonė greitai pasikeičia. Kava lieka antrame plane.
Sudėtingiausia, bet įkvepianti situacija?
Šunskų viaduko projektas. Pradžioje pėsčiųjų ir dviračių takas turėjo baigtis ties viaduku. Per viaduką pėstieji ir dviratininkai turėtų judėti važiuojamąja dalimi – akivaizdžiai nesaugu. Derinimų, susirašinėjimų buvo daug. Bet nepaleidom temos, atkakliai ieškojom sprendimo – ir pasiekėm rezultatą. Takas pratęstas. Tokie momentai primena, kad neverta nusivilti, kai sistema nepalanki – kantrybė ir užsispyrimas atneša pokyčių.
Kokie dažniausi iššūkiai?
Didžiausi – specialistų trūkumas, ypač architektų, ir nuolat besikeičiantys įstatymai. Kartais net teisės aktų rengėjai negali paaiškinti, ką turėjo omeny. O mums reikia ne tik suprasti, bet ir taikyti kasdienybėje. Tai – tikras galvosūkis.
Ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Mūsų darbas – padėti susiorientuoti: kur gali statyti, kaip gauti leidimą, ką daryti su sklypu. Norime būti ne kliūtis, o pagalbininkai – parodyti paprastą ir teisėtą kelią. Kartais užtenka vieno pokalbio, kad išspręstum tai, kas žmogui atrodo beviltiška.
Kokias tradicijas turite skyriuje?
Turime pavasarines išvykas – keliaujam po Lietuvą, pažįstam vieni kitus ne tik kaip kolegas, bet kaip žmones. Tokie dalykai labai suartina.
Kuo didžiuojatės iš pastarųjų metų darbų?
Aušros gatvės tilto rekonstrukcija – parengtas projektas, gauti leidimai, skirtas finansavimas. Taip pat sporto arena, žiedinės sankryžos, Marių parkas. Tai – komandos rezultatai. Džiaugiuosi, kad galime palikti kažką apčiuopiamo miestui.
