Jei kaimynai supratingi…

Jau rašėme, jog liepos 31 dieną Marijampolės savivaldybės administracijos didžiojoje salėje įvyko Marijampolės susivienijimo „Sodai“ ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Suvalkijos sostinės sodininkų susivienijimo tarybos ataskaitą pateikė ilgametis jo pirmininkas Pranciškus Jokimaitis. Susirinkime taip pat dalyvavo Lietuvos sodininkų draugijos ir kartu Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas.

Tąkart tiek R. Vaitekūnas, tiek ir P. Jokimaitis, beje, perduodamas sodininkų susivienijimo Suvalkijoje vairą naujai išrinktai pirmininkei R. Janauskienei savo pasisakymuose akcentavo tai, jog sodininkams valdantiems 3300 sodų sklypų, sprendžiant įsisenėjusias infrastruktūros gerinimo problemas, atsiradusias dar prieš kelis dešimtmečius dėl neapgalvoto sodų planavimo bei valdžios sprendimų, tikėtis finansinės paramos iš europinių fondų beveik nėra galimybių. Tad belieka pasikliauti tik savo galimybėmis ir Lietuvos valdžios parama.

P. Jokimaitis, taip pat pastebėjo, jog šiandien žmonių požiūris į sodininkystę ir patį sodo sklypą yra pakitęs. Daugelis nusipirkę sklypą bendrijoje pirmiausiai į jį ,,pasiunčia“ buldozerį, kuris išvalo sklypą nuo vaismedžių ir vaiskrūmių bei ten buvusių statinių. Tai reiškia, kad sklypelis bus skirtas ne sodininkystei, bet poilsiui arba jame statomas gyvenamasis namas, didelė dalis sklypo išklojama trinkelėmis. Dauguma tų sklypų aptveriami aukšta aklina tvora, nors įstatymai tai draudžia daryti. Žmonės per daug užsidaro savyje…

Bet nepaisant naujų madų ir vėjų, vis tik atsiranda aktyvių sodininkų, kurie sugeba susikalbėti tarpusavyje, turi bendrystės jausmą, suranda kelius ir būdus nebrangiai ir tinkamai sutvarkyti aplinką, padaro ją patrauklia ne tik patiems, bet kiekvienam apsilankančiam toje teritorijoje. Vieni iš tokių žmonių yra Dalė ir Romas Mackevičiai gyvenantys Marijampolės pašonėje esančioje sodų bendrijoje „Tarpučiai“.

Jų veiklumo dėka, pasak P. Jokimaičio, prieš pora metų buvo išvalyta jau užpelkėjusi daugiau nei šešių arų ploto kūdra, gal tiksliau priešgaisrinis vandens telkinys apsuptas sodininkų namelių. Kūdra ne tik pagilinta, išvalyta nuo per ilgus metus susikaupusio dumblo, bet ir įžuvinta įvairiomis, net ir egzotinėmis žuvų rūšimis, tam tikslui irgi surasta lėšų, taip pat gražiai sutvarkyta aplinka supanti ją.

Viena iš šio „Tarpučių“ sodų bendrijos kampelio „renovavimo“ iniciatorių Dalė Mackevičienė pasakoja: „ Soduose gyvename jau 24 metai ir visą tą laiką kūdrą nuo vandens lelijų „ekspancijos“ bei kitos augmenijos valydavome talkų metu rankomis, bet metams bėgant augmenija taip išvešėjo, jog rankinis valymas tapo neveiksmingu. Kūdra pavirto pelke. Tuomet pasitarę su kaimynais, kurie labai draugiški bei supratingi, maždaug prieš dvejus metus kreipėmės į mūsų bendrijos pirmininką Laimutį Ramanauską, taip pat susivienijimo „Sodai“ tuometinį vadovą P. Jokimaitį. Ir labai džiaugiuosi, kad buvome išgirsti bei suprasti. Gavome piniginę paramą iš sodų bendrijos ir dar solidariai patys surinkę lėšų iš  kaimynų jau galėjome pasamdyti techniką reikiamiems kūdros valymo darbams atlikti. Dabar, kai viskas padaryta, gražiai sutvarkyta aplinka, kūdroje plaukioja tuntai gražių žuvyčių visus mus apima džiaugsmas matant tai. Taip pat džiaugiamės, jog mūsų kūdra tapo traukos centru žmonėms atvažiuojantiems vasaros karštymečiu maudytis joje ir net įsimylėjėlių porelėms leidžiančioms laiką mano vyro Romo įrengtoje terasoje tyliais vasaros vakarais“.

D. Mackevičienė, taip pat pasidžiaugė, kad poilsiaujantys prie kūdros žmonės niekuomet nepalieka šiukšlių, net nuorūkų nemėto, visi elgiasi kultūringai ir stengiasi palaikyti tinkamą tvarką, todėl planuojama aplinką dar kažkiek pagražinti. Kūdros atnaujinimas iš viso kainavo apie 1700 eurų, 900 iš jų sodininkams skyrė sodų bendrija. Darbus atlikę ekskavatorių mašinistai, anot pašnekovės, dirbo labai tvarkingai, o iškastą dumblą priėmė netoliese gyvenantis ūkininkas, juk tai puiki trąša.

Dvejus metus kūdroje žvejoti buvo draudžiama, mat norėta, kad įveistos žuvys kažkiek ūgtelėtų, o jau nuo sekančių metų vasaros ketinama leisti mėgėjišką žūklę, tad gyventojai mėgstantys su meškere rankoje laisvą valandėlę praleisti prie vandens galės padaryti tai vietoje, nevykdami dešimtis kilometrų nuo namų.

Taigi moralas būtų toks, jog ir esant pasikeitusiomis mėgėjiškos sodininkystės aplinkybėms, jeigu pavyksta gražiai susitarti kaimynams tarpusavyje, įmanoma nuveikti daug, o gal ir labai daug. Taip pat atsiranda visai kitas požiūris į bendrą nuosavybę, kyla žmonių elgesio viešose erdvėse kultūra, gyvenamoji aplinka tampa dar gražesne.

Galerijoje – autoriaus ir D. Mackevičienės nuotraukose kūdra „Tarpučių“ sodų bendrijoje iki ir po atnaujinimo.

Sūduvos gidas logotipas

Vytautas Karsokas

Sponsored Video

Jums gali patikti
1 Komentaras
  1. Edita sako

    Puikus bendruomeniškumo pavyzdys! ŠAUNUOLIAI ♥️

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE