Darbą kitoje šalyje lietuviai dažniausiai renkasi norėdami užsidirbti, tikėdamiesi geresnių galimybių ar darbo sąlygų. Žinoma, tai nereiškia, kad išvykti į visiškai nepažįstamą šalį ilgam, yra lengvas sprendimas.
Ir nors nauja kultūra ilgainiui tampa pažįstama, o nerimas atslūgsta, specialistų teigimu, greičiau įveikti adaptacijos laikotarpį bei prisitaikyti gali padėti ne tik išankstinis planavimas, bet ir apgalvotas lagamino turinys.
Svarbiausia – išmokti įveikti stresą
Išvykus dirbti į kitą šalį, atsiranda daugybė įvairių faktorių, kurie bet kam sukeltų stresą ir nerimą – pasikeitusi aplinka ir gyvenimo sąlygos, naujas darbas ir kolegos, nepažįstama kultūra, kitokie žmonių bendravimo įpročiai. Nemokant su tuo susidoroti, stresas gali turėti įtakos ir mūsų produktyvumui, o nepasiekus norimų rezultatų, galima dar labiau pradėti abejoti savo jėgomis ir taip visiškai prarasti gyvenimo kontrolę.
Švedijoje fasadų apdailos darbus vykdančios bendrovės „Kovenda“ veiklos vadovė Rita Kucinienė teigia, kad įmonės, siūlančios darbą užsienyje, turėtų pasirūpinti ne tik įdarbinimo procesu, bet ir atsakyti į visus darbuotojams kylančius klausimus, taip padėdamos greičiau prisitaikyti.
„Vykimas dirbti į užsienį yra išties didelis pokytis gyvenime, todėl mūsų tikslas – kiek įmanoma sumažinti šį natūraliai kylanti nerimą. Dėl to turime sudarę detalų darbuotojo įdarbinimo planą, pasirūpiname reikalingais leidimais, duodame atmintinę, atsakome į rūpimus klausimus“, – prideda R. Kucinienė.
„Mokymo ir ugdymo centro“ vadovė, efektyvumo ir komandinės elgsenos trenerė Liana Mogišaitė pritaria, kad įmonė turėtų padėti darbuotojams susidoroti su tam tikrais iššūkiais, tačiau, anot jos, pats darbuotojas kovą su nežinomybe gali pradėti dar prieš išvykdamas.
„Galima iš anksto susiplanuoti vakarus, ką veiksite jau būdami kitoje šalyje. Tam galima skirti nedaug laiko – 30-60 minučių, tačiau per jas pasistenkite nuveikti kažką, kas padėtų susipažinti su šalies kultūra ar apylinkėmis, kuriose gyvensite – tai tarsi asmeninis tikslas“, – sako L. Mogišaitė.
Pasak jos, tai gali būti įprastos veiklos, kurias praktikuodavote savo šalyje, pavyzdžiui, nueiti į savaitgalį vykstantį turgų, užsirašyti į sporto klubą, apsižvalgyti lankytinose vietose ar atrasti, kur galėtumėte užsiimti savo mėgstamu hobiu – žygiais, žvejyba ar bet kuo kitu.
„Praktika rodo, kad jei pasiruošiame anksčiau, emociškai lengviau adaptuotis naujoje šalyje“, – priduria komandinės elgsenos trenerė.
Technologijos leidžia lengviau palaikyti ryšį
Dar viena priemonė, galinti padėti išvengti streso ar nerimo – ryšio su šeima ir draugais palaikymas, technologijos šiandien leidžia tai padaryti paprastai ir būnant praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje. Įvairių programėlių pagalba palaikyti ryšį įmanoma nuolat – grupėse vienu metu gali bendrauti visi šeimos nariai, dalintis ne tik žinutėmis ar savo mintimis, bet ir nuotraukomis, vaizdo, garso įrašais.
„Telefonai, planšetės, kompiuteriai yra puiki priemonė, leidžianti pasikalbėti su artimaisiais, kad ir kur bebūtumėte. Dar prieš išvykstant galima sutarti su šeimos nariais, kada kiekvieną dieną susiskambinsite. Taip pat galima kartu vakarieniauti, žiūrėti filmus, su vaikais daryti namų darbus ar žaisti stalo žaidimus“, – patarimais dalijasi R. Kucinienė.
Efektyvumo ir komandinės elgsenos trenerė L. Mogišaitė pritaria, kad ryšio palaikymas su artimaisiais labai svarbus, nes tai atsiliepia ir produktyvumui, tačiau anot jos, taip pat svarbu skirti dėmesio ir pokalbių turiniui, stengiantis kasdieniuose pokalbiuose su šeima ar draugais išlaikyti pozityvumą, antraip kasdienybėje ir iššūkių tėkmėje žmogus gana greitai gali pasiduoti neigiamoms emocijoms.
„Žinoma, kartais blogų žinių išvengti nepavyksta, tačiau jei tai kartojasi nuolat, ilgainiui tokių skambučių pradėsime vengti, o užsidarymas savyje tikrai neatneš jokios naudos. Tai gali pakeisti ir tokios, kartais kenksmingos, veiklos, kaip betikslis televizoriaus žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai, naršymas socialiniuose tinkluose. Tai gali trukdyti išmiegoti, o tai vėlgi sąlygoja blogas emocijas ir pykčius ne tik su šeima, bet ir su savimi“, – kaip neužsisukti užburtame rate pataria L. Mogišaitė.
Ką pasiimti su savimi?
Veiklos vadovė R. Kucinienė rekomenduoja septynis daiktus, kuriuos, išvykstant dirbti į kitą šalį, verta pasiimti su savimi. Anot jos, tai gali ne tik padėti greičiau susidoroti su stresu ir kitais iššūkiais, bet taip pat gelbėti tomis akimirkomis, kai užklumpa ilgesys:
Telefonas/kompiuteris/planšetė. Šios priemonės padės lengviau bendrauti su šeima. Žinoma, svarbu nepamiršti įkroviklio.
Sportiniai batai. Jie pravers, jei norėsite išeiti ilgiau pasivaikščioti, ypač Švedijoje sportas, žygiai ar važinėjimas dviračiu labai populiari laisvalaikio praleidimo veikla.
Meškerė ar kito hobio priemonės. Pagalvokite, ką norėtumėte veikti po darbo ar savaitgaliais ir kokia įranga jums reikalinga.
Mėgstamą užkandį. Ne todėl kad atvykę nerasite maisto, kuris jums patinka, bet dėl to, kad galėtumėte pasimėgauti lietuvišku užkandžiu. Daugelis įprastai atsiveža lietuviškų saldumynų, vytintų bei rūkytų mėsos gaminių, juodos duonos.
Šeimos nuotrauką. Ilgesio akimirką, tai labai padeda nurimti bei kuria jaukumą laikinuose namuose.
Vaistai. Sunegalavus, nereikės ieškoti vaistinės ir bandyti paaiškinti simptomus svetima kalba, be to, taip negalavimas sukels mažesnį stresą, kai jau turėsite priemonių, kaip jį įveikti.
Gertuvę/termosą. Visada pravartu kartu su savimi turėti vandens ir prireikus, pasipildyti atsargas bet kurioje vietoje, be to, pavyzdžiui, Švedijoje, į darbą įprasta atsinešti pietus ir šį laiką leisti drauge su kolegomis.
