Kaip A. Smetona lankė zanavykus

Kaip A. Smetona lankė zanavykus.

Naumiestyje

Anot prieškario reporterio, „ prezidentui pravažiuojant Vilkaviškį palei kelią nusitiesė IV-to artilerijos pulko kareivių eilės. Visą prezidento palydą prie Vilkaviškio geležinkelio stoties sveikino p. Kriščiūnas. Žaliosios bažnytkaimyje dvi mažos mergaitės pasitiko aukštąjį svečią eilėmis ir gėlėmis.

Pagaliau Naumiestyje, kuris stūkso prie pat sienos su Vokietija, pirmajame brome skaitome: „Sveikas, tautos vade, laimingai atvykęs į Šakių apskritį“. Prie paruoštų iškilmingų vartų mus visus pasitiko apskrities viršininkas ir policijos vadas.

Prie antrųjų vartų, kurie jau stovi pačiame Naumiestyje, sveikinosi burmistras. Prezidentas su palyda dalyvavo pamaldose. Po mišių, miestelio aikštėje, nuo tam tikros pastatytos estrados, prezidentą pradėjo sveikinti įvairios organizacijos. Po to visi aplankė sinagogą ir vokiečių šventovę.”

Prie Kudirkos kapo

Didžiojo tautos gaivintojo kapas neatrodė apleistas. Aptvertas geležine tvorele. Žmonės pasakojo, kad rusai neleido statyti jokio paminklo. Tačiau vieną naktį paminklas vis tik atsirado. Paminklas turi nulaužto akmeninio medžio kamieno formą. Vienos nulūžusios šakos gale yra V. Kudirkos fotografija.

Prezidentas ant kapo uždėjo ąžuolo lapų vainiką. Šalia stovintis choras pradėjo graudžiai giedoti. Kalbėjo V. Kudirkos amžininkas ir draugas 70 metų senukas p. Stalioraitis. Savo kalboje jis prisiminė spaudos draudimo gadynę ir kvietė sekti himno autoriaus pėdomis.

Sintautuose

Prieš pat Sintautus pravažiavome Keturnaujienos sodžių. Netoli Sintautų išvydome atjojančius palydą pasitikti šaulius. Iškilmingi vartai į Sintautus buvo papuošti Gedimino stulpais.

Prie Vaičaičio kapo

Mūsų dainiaus kapą saugojo paprastas, niekuo neišsiskiriantis kryžius. Šalia poeto ilsisi jo motina. Prezidento A. Smetonos kalboje išgirdome, kad Vaičaitis buvo ūkininkų sūnus. Vėliau aplankėme naują, bet dar ne visai pabaigtą Sintautų šventovę. Be galo daug žmonių. Kaip tik supuolė prezidento atvykimas ir Šv. Baltramiejaus atlaidai. Buvo daugybė ūkininkų. Visi buvo „manieškuoti“ ir neblogai sukirptomis „žakietkomis“. Prieš išvažiuodami iš Sintautų dar papietavome pradžios mokykloje.

Zanavykų centre

Sunku būtų pasakyti, kur yra tas zanavykų centriukas. Naumiestiečiai teigia, kad tai yra pas juos. Tačiau dabar tikrasis taškas yra Šakiai – apskrities miestas. Anksčiau apskrities miestu vadinosi Naumiestis. Šakiuose mus nustebino šauliai. Nepaisant to, kad ką tik sugrįžo iš vykusių manevrų, surengė paradą prezidento garbei. Puikai mus pasitiko bažnyčioje, sinagogoje. Gražiai buvo iškaišyta ir evangelikų šventovė.

Po visko įvyko balius pono Vailokaičio namuose. Buvo daug svečių ir dar daugiau kalbų. Ypač daug šaukta „valio“ ponui prezidentui ir generolui Silvestrui Žukauskui.

Šakiai, 1927 m.

Tomas Sušinskas