Kaip atpažinti, ar patiriate smurtą artimoje aplinkoje? 10 požymių, kad prieš jus gali būti smurtaujama

Prabilus apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, dažniausiai susimąstome tik apie fizinę prievartą – neretai tik ją laikome „tikruoju“ smurtu. Tačiau prasta psichologinė moters būklė ar emocinė savijauta taip pat gali būti svarbus signalas, kad ji patiria smurtą – psichologinį, ekonominį ar seksualinį. Prastos emocinės atmosferos namuose nereikėtų nuvertinti ir pateisinti, nes tai gali reikšti ir artėjantį fizinio smurto proveržį. Svarbu savęs paklausti – ar santykiuose su partneriu aš jaučiuosi gerai, užtikrintai, ar partneris netrukdo man dirbti ar mokytis, bendrauti su kitais žmonėmis, ar turiu pakankamai aukštą savivertę, ar pasitikiu savimi? Žmogaus teisių stebėjimo instituto specialistai pateikia 10 kontrolinių klausimų, kurie moteriai padės įvertinti situaciją.

Ar jūsų partneris – itin pavydus?

Pavydas gali pasirodyti tarsi vienas iš būdų parodyti moteriai, kokia ji vyrui svarbi, tačiau iš tiesų tai – galingas kontrolės įrankis ir psichologinio smurto požymis. Pavydus partneris visą laiką nori būti šalia ir viską daryti kartu, kontroliuoti kiekvieną moters žingsnį, stebėti ir bandyti pakeisti jos elgesį, išvaizdą, jis reiškia pavydą bet kokių kitų moters gyvenime esančių žmonių atžvilgiu – draugų ar net artimųjų. Šitaip moteris pamažu tampa kontroliuojama ir įtikinama, kad partneris – vienintelis reikšmingas žmogus jos gyvenime.

Ar partneriui turite nuolat atsiskaityti apie savo veiklą?

Jei partneris nuolat klausinėja apie moters buvimo vietą, telefono skambučius, pokalbius su kitais asmenimis, tikrina jos elektroninius laiškus ar žinutes jos mobiliajame telefone, tai – ne kas kita, o persekiojimas. Kaip ir pavydas, jis gali pasireikšti perdėtu moters kontroliavimu kiekviename žingsnyje, visiškai nepaliekant jai privatumo. Pasitaiko, kad persekiojimas net tampa dingstimi fiziniam smurtui – pavyzdžiui, nustatant moteriai bausmę už neatsilieptus telefono skambučius ar primetant jai namų ruošos darbus.

Ar jo rankose –  visos šeimos pajamos?

Ne vien nuosavų, bet ir partnerės pajamų kontroliavimas be pilno abipusio sutarimo, liepimas atiduoti partnerės uždirbamus pinigus ir reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną pirkinį, draudimas moteriai dirbti ar net studijuoti, įgyti profesiją – ekonominio smurto požymiai. Tokiais veiksmais partneris apriboja moters veikimo galimybes ir neleidžia būti savarankiška. Be to, visuomenėje dar vis paplitęs moters, kaip „namų židinio sergėtojos“ stereotipas, kai ji vienintelė yra neva atsakinga už namų  priežiūrą – taip pat ekonominio smurto apraiška. Tai atitraukia moterį nuo ją dominančių veiklų ir paverčia dar labiau priklausoma nuo partnerio.

Ar partneriui jus įskaudinus, jis kaltina viską ir visus, išskyrus save?

Psichologinį ar fizinį skausmą moteriai sukėlęs partneris neretai tam atranda įvairių pasiteisinimų – pavyzdžiui, kaltas alkoholis arba pati moteris tai neva išprovokavo. Nuolat besitęsiant tokiems įvykiams, moteris gali galiausiai patikėti savo kalte ir prarasti pasitikėjimą savimi. Svarbu suprasti, kad alkoholis ar psichotropinės medžiagos savaime neskatina polinkio smurtauti, o tiesiog išlaisvina jau turimus polinkius. Tad posakis „kai negeria, jis – geras žmogus“ nėra teisingas.

Ar jaučiatės prastesnė už savo partnerį?

Laikydamas moterį menkesne ir prastesne už jį, smurtautojas pasikelia savo savivertę, o savo veiksmais ir žodžiais galiausiai tuo įtikina ir partnerę. Tai sugniuždo moters pasitikėjimą savimi ir ji ima manyti, kad iš tiesų yra nieko verta. Moteris atsiduria užburtame rate – žema savivertė ir įsitikinimas, kad negalėtų išgyventi be partnerio, jai trukdo keisti susidariusią situaciją, ir moteris ilgiems metams gali tapti įkalinta smurtiniuose santykiuose.

Ar draugų būryje partneris pasakoja istorijas, kokia jūs nevykusi?

Nuolat viešai pasakodamas, kaip moteris kažką sugadina, nemoka, nesupranta, neturi humoro jausmo ir pan., smurtaujantis partneris siekia kontroliuoti moterį ir sumenkinti ją kitų akyse. Šitaip jis pamažu virsta vieninteliu ir pagrindiniu žmogumi moters gyvenime, o ji yra izoliuojama ir nebeturi kam pasipasakoti, net jei įtaria, jaučia, kad santykiuose ne viskas gerai.

Ar partneris priekaištauja dėl neva provokuojančio elgesio arba pernelyg seksualių drabužių?

Tai yra subtilus moters kontrolės būdas, kuris, deja, neretai baigiasi lytine prievarta. Moteriai tarsi pasakoma – man priklauso ne tik tavo mintys, bet ir kūnas. Moters savęs pateikimas – makiažas, aksesuarai ir t.t., yra leistini tiek, kiek pats partneris juos pateisina ir kiek jis pats jai leidžia.

Ar partneris lieja pyktį ant daiktų jūsų akivaizdoje?

Daiktų laužymas, trankymas, mėtymas supykus – fizinės galios demonstravimas. Smurtautojas parodo, kad yra stiprus ir yra šių namų ar aplinkos šeimininkas. Jam ypač svarbu, kad įtūžio priepuolį ir daiktų niokojimą matytų pati moteris. Taip ji yra bauginama, jai siunčiama žinutė, kad ir ji gali patirti agresijos protrūkį, jeigu jo neklausys.

Ar partneris sukelia jums fizinį skausmą?

Jei partneris supykęs smarkiai sugriebia, trenkia moteriai, stumdo, žnaibo, kitaip sukelia fizinį skausmą, tai – akivaizdus fizinės prievartos būdas. Tai yra geriausiai atpažįstama smurto forma, dažniausiai „vainikuojanti“ prieš tai besitęsiusias psichologinio ar ekonominio smurto apraiškas.

Ar partneris verčia lytiškai santykiauti prieš jūsų valią?

Jei partneris ar sutuoktinis verčia moterį lytiškai santykiauti ar užsiimti jai nepriimtina lytinių santykių forma be moters sutikimo, tai – seksualinis smurtas. Mūsų visuomenėje vis dar galima pastebėti egzistuojančią socialinę normą, kad neva moters pareiga yra visokeriopai patenkinti vyrą, ypač jei pora yra susituokusi. Tačiau tai – labai klaidinga ir žalinga nuostata – jokia prievartos forma negali būti pateisinama.

 

Kuo daugiau kartų atsakėte „taip“, tuo didesnė tikimybė, kad patiriate sistemingą partnerio kontrolę ir sisteminį smurtą. Jei nesate tikra, kaip vertinti situaciją arba norite anonimiškai pasitarti, apsilankykite savitarpio pagalbos forume MoterysMoterims.lt. Šiame forume buriasi iš smurtinių santykių išėjusios arba norinčios juos palikti moterys, besidalinančios savo patirtimi ir pagalba su tomis, kurios galbūt turi įtarimų, bet dvejoja ir nepasitiki savo jėgomis.

Apie socialinę kampaniją „Moterys – moterims“

Kampaniją „Moterys – moterims“ organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis. Tai yra trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama visuomenę supažindinti su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Antrąja kampanija „Palaikyk“ buvo siekiama mažinti viešai paplitusį nukentėjusiujų nuo smurtinių santykių kaltinimą.

Apie Žmogaus teisių stebėjimo institutą

Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, siekianti ugdyti atvirą ir demokratinę visuomenę, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus. Instituto teisininkų ir politikos mokslų ekspertų komanda aktyviai veikia šiose srityse: nukentėjusiųjų teisės, diskriminacijos draudimas, įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės, žmogaus teisės laisvės atėmimo vietose, privatumo apsauga ir skaitmeninės teisės, saviraiškos laisvė, žmogaus teisės ir įmonių socialinė atsakomybė.

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas