Neįprastai šilta šių metų žiema tiek kelininkus, tiek vairuotojus, privertė pavasarines kelių problemas prisiminti kur kas anksčiau. Jei ankstesniais metais draudikai didėjantį dėl duobių apgadintų automobilių skaičių fiksuodavo įsibėgėjus kovo mėnesiui, šiemet duobių problema buvo aktuali jau nuo žiemos pradžios, o atėjus pavasariui – ši problema niekur nedingsta.
Draudimo ekspertas įspėja apie pavojus, kuriuos gali sukelti ištrupėjusi kelio danga, bei pataria, kaip vairuoti atsakingai, kad su duobėmis susijusių incidentų pavyktų išvengti.
Skaičiai kalba patys už save
Duobės keliuose atsiranda tada, kai į mažus plyšelius asfalte patenka vanduo. Temperatūrai nukritus, jis užšąla ir išsiplečia, praplėsdamas plyšį. Dieną ledas tirpsta, vanduo vėl patenka į įtrūkimą – šitas ciklas kartojasi tol, kol mažas plyšys virsta didele duobe. Nuolatinė drėgmė ir temperatūros svyravimai tik dar labiau paspartina šį procesą.
„Rekordiškai šilti gruodžio ir sausio mėnesiai lėmė ir tai, kad su duobėmis vairuotojai susidūrė dar žiemą, o ne kaip įprasta, atėjus pavasariui. Nors nuostolių mastą galėsime vertinti tik atėjus vasarai, tikėtina, kad šiemet jie bus tikrai didesni“, – sako draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais vairuotojams, apsidraudusiems kasko draudimu, buvo išmokėta beveik 300 tūkst. eurų vertės kompensacija dėl automobilio apgadinimo neišvengus duobės kelyje. Iš viso užfiksuota daugiau nei 460 tokių atvejų, o didžiausia išmoka siekė net 10 tūkst. eurų.
„Patirti nuostoliai skiriasi, nes priklauso nuo aplinkybių. Kartais vairuotojai atsiperka tik prakirsta padanga, kuri kainuoja keliasdešimt eurų. Tačiau rimtesniais atvejais smūgio į duobę metu gali būti pažeistas ratlankis, pakabos elementai ar automobilio kėbulas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į duobę trenkiamasi ne vienu, o keliais ratais. Savaime suprantama, tada nuostolių stulpelis gerokai išauga“, – pasakoja R. Pocius.
Neturint kasko, kompensaciją gauti sudėtingiau
R. Pociaus teigimu, tokiose situacijose vairuotojus dažniausiai gelbsti kasko draudimas. Kitais atvejais, turint tik vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, išsireikalauti kompensacijos gali būti sunku – įvažiavus į nepažymėtą duobę reikia teikti pretenziją kelio savininkui ar valdytojui, dažniausiai – savivaldybei.
„Jei turite kasko, po incidento kelyje svarbu apie tai pranešti draudimo bendrovei, kuri užregistruos įvykį. Jei kasko nėra, tuomet situacija kiek sudėtingesnė – vairuotojui reikia kviesti policiją, registruoti įvykį, o tuomet dar įrodyti, kad susidūrimo su duobe jis negalėjo išvengti“, – aiškina draudimo ekspertas.
Dėl kelio duobės atsiradusių nuostolių atlyginimo galima tikėtis tokiais atvejais, kai apie tai neįspėja kelio ženklai, o pats vairuotojas nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (KET) ir neturėjo galimybių išvengti incidento. Tuomet, apie įvykį pranešus policijai, ši išduoda specialią pažymą, su kuria galima iš kelio savininko pareikalauti atlyginti žalą.
Išvengti nuostolių padeda saugus vairavimas
Kaip teigia R. Pocius, išvengti nuostolių gali padėti ir papildomos atsargumo priemonės: tinkamai pasirinktas greitis bei dėmesingumas, ypač vairuojant tamsiuoju paros metu. Apie pavojingesnes kelio atkarpas kartais gali įspėti ir įvairios navigacijos programėlės.
„Vairuojant būtina atsižvelgti į eismo sąlygas, kelio reljefą, net paros metą. Tai padeda geriau įvertinti duobės gylį ar greičiau ją pamatyti. Pavyzdžiui, lyjant duobė gali būti kupina vandens ir atrodyti mažiau gili. Vairuojant naktį sunkiau pastebėti kliūtį kelyje, o nepasirinkus saugaus greičio, išvengti jos būna sudėtingiau“, – pataria draudimo ekspertas.
