Kaip atrodė didžiausias XIX-XX a. pr. kalėjimas Lietuvoje? Kalėjusių politinių kalinių, lietuvių akimis. Ilgus metus uždaryti kamerose ar vienutėse jie mintinai žinojo visus griežto rėžimo kalėjimo kampus.
Andrius Matulaitis gimė 1872 metais, trys kilometrai nuo Liudvinavo esančiame Stebuliškių kaime. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu tapo knygnešiu. Kartu su broliu Petru platino Jono Basanavičiaus „Aušrą“. Vėliau paimtas į caro kariuomenę. Žandarams aptikus jo rašytus lietuviškus laiškus uždarytas į Kalvarijos kalėjimą. Čia buvo kalinamas du metus.
Apie didžiausiame tuo metu Lietuvoje Kalvarijos kalėjime praleistą laiką paliko prisiminimus. Pateikiu Andriaus Matulaičio mintis:
„Lietuvai daug žadėjęs 1904-1905 metų mūsų revoliucinis judėjimas Suvalkijoje paliko skaudžias ir nemalonias pasėkas. Jei rusų valdžia iš syk į mūsų rengiamas demonstracijas, į mitingus žiūrėjo pro pirštus, nepasitikėdama rytojaus diena, tai 1905 metų pabaigoje ir 1906 metų pirmomis dienomis, kai revoliucinis judėjimas Rusijoje buvo nuslopintas, ji prisiminė mus, lietuvius.
Į Suvalkiją – tvarkos atstatymui ir palaikymui – buvo atsiųsta daug rusų kareivių. Jie per keletą savaičių gavo progą parodyti visą savo žiaurumą. Įvairiuose Suvalkijos kaimuose ir miesteliuose buvo areštuota šimtai žmonių. Areštus dažniausiai atlikdavo kareiviai, kurie tik retais atvejais pasirodydavo žmogiški.
Dažniausiai areštuoti suvalkiečiai iki jie pasiekdavo Kalvarijos kalėjimą, būdavo sumušami iki sąmonės netekimo, kaip pavyzdžiui Juozas Kačergius iš Pilviškių ar Viktoras Vitkauskas. Kai kurie suimtieji kalėjime mirė nuo žaizdų, kiti sustojo savo sveikatos.
Vis tik aš buvau pakankamai laimingas ir likau nemuštas. Mane nuo rusų smūgių išgelbėjo pažintis su policijos vadu, kuris 1906 metų pirmąją dieną atvyko mane areštuoti bent pusės eskadrono kareivių priešakyje.
Aš jau buvau girdėjęs apie kareivių žvėriškumą, ir todėl, vos tik jie mane pradėjo stumdyti, kreipiausi į policijos vadą, prašydamas, kad jis mane paimtų iš kareivių į savo globą.
Bent šimtas penkiasdešimt suvalkiečių buvome uždaryti garsiame Kalvarijos kalėjime. Visi žymesnieji ano meto veikėjai: dr. Kazys Grinius, jo žmona, dr. Pietaris, dr. Garmus, Mickevičius Kapsukas, P. Ruseckas, Matulaitis ir daug kitų tada neišvengė grotų.
Visi buvom atiduoti generalgubernatoriaus žinion ir nė vienas nežinojom savo likimo. Rusų valdžios akimis žiūrint, mūsų nusikaltimai buvo dideli ir daugelis iš mūsų pilnai galėjome tikėti, kad būsime sušaudyti.
Kalvarijos kalėjimas galėjo būti panašus į Kauno ar į kitus senesniuosius kalėjimus: jis buvo aptvertas aukšta mūro siena, pastatų sienos buvo nesvietiškai storos, grotos labai tvirtos. Vyravo ypatingai griežta priežiūra.
Aš daug kartų žiūrėjau pro to kalėjimo langus, gerai jį pažinau. Ištisus metus vienut vienas iškalėjau mažoje, kaip karstas vienutėje. Tačiau niekada negirdėjau, kad Kalvarijos kalėjime būtų buvę rūsių.
Kalėjimų sargų tarpe buvo rusų, lenkų ir lietuvių. Geriausiai sugyvenome su lietuviais, kurių tarpe turėjome tokių žmonių, kaip Jankauskas, kuris mums iš miesto pristatydavo slaptus raštelius.
Žiūrėk, kurią dieną atsidaro kameros durys ir mus varo iš Šešupės parnešti vandens. Išsyk tatai mus stebindavo: mes politiniai kaliniai ir mus varo nešti vandens. Tik vėliau sužinojom, kad Jankauskas ir dar kitas kalėjimo sargas lietuvis būdavo susitarę su mūsų artimaisiais. Prie Šešupės mums ką nors įduodavo namiškiai.
Blogiausia būdavo su sargais lenkais. Mums dažnai į kalėjimą pristatydavo maistą. Lietuviai retai kada jį tikrindavo. Rusai žiūrėdavo taip pat pro pirštus. Tačiau lenkai su raktu išmaišydavo visą puodą.
Kalvarijos kalėjime buvo didelė drausmė, griežtas rėžimas. Bet mes tos drausmės nepabūgom. Kalėjimas buvo perpildytas žmonėmis. Kur paprastai sėdėdavo du trys, tada kalėdavo kartu bent dešimt.
Kada žmogus sėdi vienutėje, jis iš nuobodumo niūniuoja. Kada kameroje sėdi du žmonės, jie bando derinti balsus sutartinai. Bet jeigu kameroje sėdi dešimt žmonių, jų krūtinės plyšta nuo sutartinių. O mūsų kalėjime daug, daug kamerų buvo perpildytos, todėl vakarais visa Kalvarija skambėjo lietuviškomis sutartinėmis.“
Ši publikacija yra perleista pakartotinai. Originali publikacijos data – 2020 m. gegužės 7 d.
