Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaugęs žmogus ir šis skaičius auga. Rugsėjo 29-ąją minėta Pasaulinė širdies diena priminė, kad nutukimas nėra tik išvaizdos klausimas, o lėtinė liga, tiesiogiai didinanti riziką širdžiai – nuo hipertenzijos iki staigios mirties.
Kodėl jis taip pavojingas širdžiai ir kokios pagalbos šiandien galima tikėtis, aiškina gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė.
„Mintis, kad nutukimas yra „kosmetinis trūkumas“, o ne liga, yra dažnas klaidingas įsitikinimas, turintis kultūrines, istorines ir socialines šaknis. Toks požiūris yra labai paviršutiniškas ir pagrįstas tik tuo, kas matoma, visai nesigilinant į nutukimo, kaip ligos, žalingas pasekmes“, – sako S. Glaveckaitė.
Tokie stereotipai lemia, kad liga ignoruojama, o žmonės dažnai negauna jiems reikalingos pagalbos. Pasak gydytojos, nutukimas yra linkusi atsinaujinti, daugelio veiksnių lemiama liga, daranti įtaką medžiagų apykaitai ir širdies bei kraujagyslių sveikatai, todėl jis turėtų būti vertinamas taip pat rimtai, kaip diabetas ar hipertenzija.
„Nutukimas lemia daugiau nei 229 komplikacijų išsivystymą. Jo žalinga įtaka įvairių organų sistemų ligų atsiradimui yra įrodyta. Iš širdies ligų perspektyvos jis didina riziką susirgti širdies nepakankamumu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, obstrukcine miego apnėja. Nutukimas didina prieširdžių virpėjimo, staigios širdinės mirties ir net aortos vožtuvo angos stenozės išsivystymo riziką“, – vardija gydytoja.
Anot S. Glaveckaitės, per pastaruosius du dešimtmečius mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su nutukimu, skaičius padidėjo tris kartus. Tai rodo, kad problema ne tik egzistuoja, bet ir sparčiai gilėja.
„Tyrimai rodo, jog apie 70 proc. mirčių antsvorį ar nutukimą turintiems asmenims įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai keliamas klausimas apie „metaboliškai sveiką nutukimą“, kai žmogus pagal kūno masės indeksą (KMI) priskiriamas prie nutukusių, bet kol kas neturi metabolinių sutrikimų. Tačiau šiandien manoma, kad tai tėra laikina ligos stadija. Išliekant ir augant svoriui metaboliniai sutrikimai ir kartu širdies bei kraujagyslių ligos neišvengiamai išsivysto“, – pabrėžia S. Glaveckaitė.
KMI ir riebalų pasiskirstymas – svarbūs rodikliai
Kaip pasakoja gydytoja, rizika širdžiai pradeda augti dar tada, kai KMI peržengia 25 ribą. Pasiekus 30 ir daugiau, mirčių skaičius šoktelėja, o rizika tampa kritinė. Svarbus ne tik svorio perteklius, bet ir jo pasiskirstymas – pavojingiausi yra pilvo srityje besikaupiantys, vidaus organus gaubiantys riebalai, kurie tiesiogiai skatina uždegiminius procesus ir širdies ligas. Patikrinti savo KMI galima patikimais įrankiais, tokiais kaip skaičiuoklė tinklalapyje manosvoris.lt.
„Solidžiame medicininiame žurnale „Lancet“ 2018 m. paskelbto tyrimo duomenimis, palyginus su normalų svorį turinčiais asmenimis, gyvenimo trukmė nuo 40 metų buvo 4,2 metų trumpesnė nutukusiems vyrams ir 3,5 metų trumpesnė nutukusioms moterims. Per mažas svoris taip pat nėra gerai – vyrų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė 4,3 metų, moterų – 4,5 metų“, – primena gydytoja S. Glaveckaitė.
Pirmi žingsniai kovoje su nutukimu
Ankstyvas reagavimas gali pakeisti ligos eigą, pabrėžia gydytoja. Daug lengviau sustabdyti svorio didėjimą pačioje pradžioje – numesti vieną ar du kilogramus – nei vėliau kovoti su dešimtimis papildomų kilogramų.
„Pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra anksti nustatyti svorio augimą ir užkirsti kelią tolimesniam svorio didėjimui. O jei vieną rytą atsibundame suvokę, jog papildomi kilogramai mums trukdo, o ant stalelio matome saują jau paskirtų vaistų nuo hipertenzijos, dislipidemijos ar diabeto, reiškia ne vienerius metus toleravome žalingą palydovą – nutukimą. Vis dėlto niekada nėra per vėlu paimti gyvenimą į savo rankas ir ieškoti pagalbos“, – pabrėžia kardiologė.
Tačiau čia slypi dar vienas svarbus niuansas: vien tik mitybos pokyčių ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka. Tai viena priežasčių, kodėl tiek daug žmonių patiria nesėkmę bandydami savarankiškai sumažinti svorį.
„Jei pakaktų tik mitybos ir fizinio aktyvumo, turbūt nekalbėtumėme apie epidemiją. Esant nutukimui, paprastai šių dviejų svorio reguliavimo banginių neužtenka ir būtinas kompleksinis požiūris, vertinant psichologinius aspektus bei, neretai, skiriant medikamentinį ar net chirurginį gydymą. Nutukimas yra liga, kurią lemia fiziologinių-genetinių mechanizmų disfunkcija, o ne tik elgsenos silpnumas“, – sako S. Glaveckaitė.
Emocijos – nematoma nutukimo pusė
Nutukimo gydyme svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Stresas ir nutukimas yra glaudžiai susiję – vienu atveju lėtinis stresas skatina svorio augimą per hormoninius mechanizmus, kitu atveju pats nutukimas tampa streso šaltiniu dėl stigmos, socialinių sunkumų ir sveikatos problemų.
„Tarp streso ir nutukimo yra dvikryptis ryšys: iš vienos pusės, lėtinis stresas padidina svorio augimo riziką, iš kitos – dėl svorio stigmos, socialinės įtampos ar ligų gali didėti psichologinis stresas, sukuriant uždarą ydingą ratą. Emocinės problemos lemia emocinį valgymą, žalingų įpročių atsiradimą, mažina motyvaciją užsiimti fizine veikla“, – aiškina kardiologė Sigita Glaveckaitė.
Štai kodėl gydyme neretai dalyvauja ne tik šeimos gydytojai ar kardiologai, bet ir psichologai bei psichiatrai. Jie padeda atpažinti ir valdyti emocinį valgymą, mažinti stresą ir grąžinti pacientui motyvaciją.
„Vis dėlto, kalbėjimas apie nutukimą išlieka tabu, o daugelis sergančiųjų yra praradę viltį, jog svorį įmanoma sumažinti. Jie nebenori girdėti vien tik frazės „jums reikia mesti svorį“. Tačiau baikime save plakti – šiandien jau turime realių priemonių, galinčių padėti. Liga yra gydoma, o pagalba – pasiekiama“, – pabrėžia gydytoja.
