Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais.
Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą.
„Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ypatingas dėmesys skiriamas magnio ir kalio kiekiui organizme. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, širdies ritmą bei natrio (druskos) pusiausvyrą, o magnis svarbus širdies ritmui ir kraujospūdžiui reguliuoti bei raumenų tonusui palaikyti“, – sako ji.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai svarbūs ir kiti vitaminai bei medžiagos: Q10, vitaminai E, C, D, B grupės vitaminai, folio rūgštis, geležis bei omega-3 riebalų rūgštys.
Pasak J. Jurgaitytės, vienas dažniausiai užmirštamų, bet širdžiai itin reikalingų elementų – kofermentas Q10. Jis dalyvauja energijos gamyboje širdies ląstelėse, pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Ne ką mažiau svarbios ir omega-3 riebalų rūgštys, kurios reguliuoja trigliceridų kiekį ir gerina kraujagyslių elastingumą.
„Vitamino D trūkumą Šiaurės šalyse žiemą patiria 80–90 proc. žmonių, taip pat jo dažnai stinga vyresnio amžiaus žmonėms ir dirbantiems uždarose patalpose. Saulė iš dalies kompensuoja jo trūkumą, o iš maisto gaunama tik nedidelė dalis, todėl geriausia papildyti vitamino D atsargas geriamąja forma, atsižvelgiant į kraujo tyrimus. Jis ne tik padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina uždegimą ir stiprina širdies raumenį, bet ir gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų pasikartojimus“, – aiškina gydytoja.
Svarbu nepamiršti ir B grupės vitaminų, įskaitant folio rūgštį ir B12, kurie padeda sumažinti homocisteino kiekį kraujyje – vieną iš veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vitaminai E ir C saugo kraujagysles nuo oksidacinio streso ir stabdo aterosklerozės progresavimą.
Trūkumo ir pertekliaus pasekmės
J. Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad tiek tam tikrų elementų trūkumas, tiek perteklius gali reikšmingai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, tyliai silpninti organizmą, didinti hipertenzijos, ritmo sutrikimų ar aterosklerozės riziką.
„Magnio stoka (hipomagnezemija) gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, padidinti kraujospūdį, sukelti raumenų spazmus, nuovargį ir pabloginti miego kokybę bei atsparumą stresui, o jo perteklius gali lėtinti širdies ritmą ir sukelti pykinimą ar laidumo sutrikimų. Kalio trūkumas veikia kraujospūdį, širdies raumenį ir didina aritmijų bei širdies nepakankamumo riziką, o perteklius gali sukelti krūtinės skausmus, pavojingas aritmijas ar raumenų sustingimą“, – pabrėžia ji.
Kardiologės teigimu, vitamino D stygius gali skatinti uždegiminius procesus kraujagyslėse, o per didelis jo kiekis gali sukelti silpnumą, galvos skausmus, troškulį, pykinimą, padidinti kraujospūdį, skatinti aritmijas ir kraujagyslių kalcifikaciją. Natrio (druskos) perteklius gali didinti kraujospūdį, skatinti tinimus ir sukelti širdies nepakankamumo požymius.
Anot gydytojos, esant B grupės vitaminų, vitamino E, C, seleno ar geležies trūkumui, didėja oksidacinis stresas, silpnėja kraujagyslių elastingumas, atsiranda nuovargis ir padidėja širdies apkrova. Seleno trūkumas gali sukelti plaukų slinkimą, metalo skonį burnoje ir ilgainiui skatinti širdies ritmo sutrikimus bei miokardo pažeidimą.
„Jaunoms moterims dažnai tikrinama geležies koncentracija, nes jos trūkumas gali sukelti nuovargį, sąnarių ar pilvo skausmus ir net anemiją. Anemija verčia širdį dirbti intensyviau, todėl gali padažnėti širdies ritmas ir išsivystyti širdies nepakankamumo rizika ypač vyresniems pacientams“, – papildo ji.
Vaistų ir vitaminų tarpusavio sąveika
Pasak kardiologės, širdies ligų pacientams itin svarbu įvertinti galimas papildų ir vaistų sąveikas bei perdozavimo riziką – netinkamai vartojami papildai gali labiau pakenkti nei padėti, todėl juos vartoti reikėtų atsargiau.
„Didelės vitamino E dozės gali padidinti kraujavimo riziką vartojant kartu su skystinamaisiais vaistais, o vitaminas K gali sąveikauti su kraują skystinančiais preparatais, mažinti efektyvumą, sutrikdyti krešumo funkciją ir padidinti trombozės riziką. Taip pat pastebėta, kad didelės vitamino C dozės gali šiek tiek sumažinti statinų efektyvumą, šiek tiek keisti krešumo rodiklius vartojant su skystinamaisias vaistais.
Kai kurie žolelių ar papildų deriniai, pvz., česnakas, ginkmedis, žuvų taukai ar jonažolė, gali sąveikauti su vaistais – padidinti kraujavimo riziką arba sumažinti cholesterolį mažinančių vaistų efektyvumą. Didelės vitamino B3 (niacino) dozės kartu su statinais gali pažeisti kepenis ir sukelti odos reakcijas. Greipfrutų sultys, ekstraktai ar patys vaisiai gali padidinti statinų koncentraciją kraujyje, sukelti raumenų ar kepenų pažeidimus, todėl jų vartoti kartu nerekomenduojama.
Ar papildai gali pakeisti vaistus?
Kardiologė pabrėžia, kad daugeliui žmonių sveiką širdį ir stiprų, tinkamai į virusus, bakterijas ar stresą reaguojantį imunitetą galima išlaikyti be papildų – laikantis sveikos mitybos principų ir subalansuoto gyvenimo būdo. „Derinant pakankamą vaisių, daržovių, žuvų, riešutų, kokybiškų baltymų ir viso grūdo produktų kiekį su fiziniu aktyvumu bei ribojant alkoholį, cukrų, perdirbtus produktus, transriebalus ir druską, papildai dažniausiai nėra būtini. Jei mityba ribota, trūksta saulės šviesos ar vartojami tam tikri vaistai, jie gali būti naudingi, tačiau niekada nepakeis subalansuoto maisto ir sveiko gyvenimo būdo“, – teigia ji.
Pasak gydytojos, imunitetui palaikyti svarbus ne tik maistas, bet ir gyvenimo kokybė – 7–8 valandų miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, pakankamas skysčių vartojimas, sveika žarnyno mikrobiota ir žalingų įpročių vengimas. „Sergantys pacientai pirmiausia turi laikytis gydytojo nurodymų, koreguoti gyvenimo būdą ir rūpintis mityba, nes tik toks derinys užtikrina optimalų imuniteto veikimą“, – priduria J. Jurgaitytė.
Kalbėdama apie cholesterolį mažinančius vaistus, gydytoja pabrėžia, kad jų papildais ar mitybos priemonėmis pakeisti, deja, nepavyks. „Tyrimai rodo, kad pacientai, vartoję statinus, blogąjį cholesterolį sumažino 50 proc., o papildus – šiuo atveju žuvų taukus – vartojusiųjų grupėje reikšmingo poveikio nepastebėta. Tai įrodo, kad šiuo metu papildai nėra veiksminga alternatyva lipidų kontrolei ar uždegimui mažinti – vaistai išlieka efektyviausia priemone, derinant juos su sveiku gyvenimo būdu“, – sako gydytoja. Šiais metais atnaujintose Europos kardiologų draugijos Dislipidemijų gairėse cholesteroliui mažinti nerekomenduojami jokie maisto papildai.
Ji primena, kad keičiantis orams verta pasitikrinti organizmo būklę tyrimais – įsitikinti, ar netrūksta būtinų vitaminų ir mineralų, o gal kaip tik yra jų perteklius. „Dažnai žmonės mano, kad jaučia silpnumą dėl trūkumo, bet iš tiesų būna tiesiog neišsimiegoję, nepakankamai pavalgę ar pervargę. Širdies ir kraujagyslių ligų atveju svarbiausia nepulti prie papildų nepasitarus su gydytoju“, – akcentuoja ji.
