Praėjusią savaitę Lietuvą alinę karščiai – atsitraukė. Visgi, vasara dar net neįpusėjo, tad galima neabejoti, jog aukšta temperatūra dar sugrįš ne kartą, o tai tampa iššūkiu organizuojant bei atliekant darbus, kartais juos atliekant ir pavojingomis, varginančiomis sąlygomis.
„Sūduvos gido“ redakcijai Valstybės darbo inspekcijos (VDI) atstovai teigia, jog konkrečios temperatūros, kai turi būti stabdomi darbai teisės aktai nenustato, o kiekvienas darbdavys privalo įvertinti riziką ir imtis rizikos mažinimo priemonių.
Pabrėžiama, kad darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes ir matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770.
VDI prideda, kad šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis, o šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją: lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus fizinis darbas (pvz., vasaros metu, dirbant vidutinio sunkumo darbus, pakankamos šiluminės aplinkos parametrai yra 16–27 °C. ).
Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo jų galimo perkaitimo darbo vietose, kuriose aplinkos temperatūra viršija pakankamos šiluminės aplinkos vertes (pvz., viršija 27 °C), rekomenduojama riboti darbo laiko trukmę, tačiau jei dėl technologinio proceso ypatumų nėra galimybės užtikrinti pakankamos šiluminės aplinkos parametrų, darbuotojų darbo laiko trukmė aplinkoje, kur oro temperatūra neatitinka šiluminės aplinkos verčių, trumpinama suteikiant specialias pertraukas, per kurias darbuotojams sudaroma galimybė palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas.
Būtina žinoti, kad specialių pertraukų suteikimo sąlygas reglamentuoja Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną ir jų nustatymo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.
Šis teisės aktas nustato, kad specialių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikis.
VDI primena, kad specialios pertraukos suteikiamos lauke dirbantiems darbuotojams, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 ℃ ir jos yra įskaitomos į darbo laiką.
Darbuotojams pravartu žinoti, kad minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių, tačiau specialios pertraukos darbuotojams turi būti suteikiamos tokios trukmės ir tokiu dažnumu, kad veiksmingai prisidėtų prie darbuotojų sveikatos ir darbingumo išsaugojimo, atsižvelgiant į nustatytos profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne rečiau kaip kas pusantros valandos.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai taip pat pabrėžia, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra darbdavio pareiga, todėl pastarasis privalo aprūpinti darbuotojus efektyviomis darbuotojų perkaitimą mažinančiomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis saugos priemonėmis.
Visgi, yra sričių, kuriose nepaisant itin aukštos temperatūros, darbas nutrūkti negali – tai specialių tarnybų (ugniagesių, policijos), greitosios pagalbos, sveikatos apsaugos, vandens, elektros tiekimo ir daugelio kitų tarnybų darbas.
Tais atvejais, kai darbdavys pažeidžia darbo santykius ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, nereaguoja ir į darbuotojų pastabas dėl saugių darbo sąlygų neužtikrinimo, primenama, kad darbuotojai turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių (saulėtomis dienomis sulaukiama nemažai tokio pobūdžio skundų), o nustačius darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, gali būti užsitraukiama bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuri siekia nuo 240 iki 880 eurų.
