Šio amžiaus pradžioje dar kartą rekonstravus Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pastatus ant senųjų rūmų sienos buvo pritvirtintos trys memorialinės lentos. Deja, jose vietos atsirado tik trijų iš šešių čia įvairiu laiku besimokiusių Nepriklausomybės Akto signatarų pavardėms.
Jubiliejiniais 2018- aisiais metais, mes, keli šios gimnazijos auklėtiniai, priklausantys Marijampolės „Rotary“ klubui, ėmėmės iniciatyvos pagaminti ir prie sienos pritvirtinti naują lentą, kurioje būtų paminėti visi šeši gimnazijos moksleiviai, vėliau pasirašę svarbų valstybės atkūrimo dokumentą. Labai nedaug trūko, kad dar vienu signataru būtų daugiau: kunigas Jonas Stankevičius, kilęs iš Šakių krašto, irgi buvo išrinktas į 20 narių turėjusią Lietuvos Tarybą. Jis su dar vienu išrinktu kolega, nenorėdami pyktis su kairiaisiais, užleido jiems šias vietas svarbiausiame lietuvių išrinktame valdžios organe.
Neseniai kilo dar vienas nesusipratimas – iš mokyklos gimnazistų tarpo palaipsniui buvo „ištrintas“ dar vienas signataras – Jonas Vailokaitis (beje, tokiu pripažintas net sovietmečiu ir literatūroje, pasirodžiusioje maždaug 1990 – 2000 metais). Teko vėl įrodinėti, kad šis Lietuvai nusipelnęs žmogus čia tikrai mokėsi ir yra vertas viešesnio bei amžino pagerbimo.
Nepriklausomybės Akto signataro, bankininko, mecenato Jono Vailokaičio (1886 – 1944) biografijos niekas išsamiai netyrinėjo. Tačiau straipsnių, kuriuose kalbama apie signatarą brandos metais, t.y. tarpukariu, būta daug. Išsamiausią biografinę studiją 2011 metais išleido ekonomistas, istorikas, mokslų daktaras Vladas Terleckas – tai 126 psl. knyga „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir veiklos bruožai“.
10 – 11 puslapiuose rašoma: „Pastaraisiais metais signataro biografija papildoma naujų faktu — baigė Marijampolės gimnaziją. Remiantis analogijomis ir žiniomis apie įvairių mokslo pakopų trukmę, galima kelti kai kurias hipotezes. Jonas Vailokaitis studijas baigė 22 metų amžiaus. Tokio amžiaus sukakę mokslo diplomus gavo daugelis tų laikų Lietuvos veikėjų. Tad kol nesurasta Jono Vailokaičio studijų archyvinė byla, galima daryti prielaidą, kad jis į minėtą institutą įstojo apie 1904 m., sulaukęs 18 metų. Dažnas tokio amžiaus jaunuolis ir baigdavo gimnaziją. Vienas kitas autorius rašo, kad Jonas Vailokaitis, savarankiškai pasirengęs, išlaikė abitūros egzaminus (šaltinis – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920 – 1922 metų) narių biografinis žodynas, p. 406, straipsnio autorius – Vilma Bukaitė). Toks teiginys abejotinas, juolab kad neparemtas šaltiniais.
Kiti autoriai teigia, kad jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, deja, nenurodomi mokymosi metai. Štai skaitome: „Tėvai ne tik Juozą, bet ir kitus mokslams gabius vaikus leido į Marijampolės gimnaziją“. ( N. Kairiūkštytė, A. Gudonytė, „Lietuvos kovų verpetuose“, Vilnius, 2009, p.319). Jono mokymosi Marijampolės gimnazijoje faktas nurodomas spaudoje, leidiniuose apie šią mokyklą (pvz. V.Peckus, Senoji Marijampolės gimnazija, Kaunas, 1992, p.214; Diena, 1995 07 08; XXI amžius, 1996 07 19.). Autoriui įtikinamesnė atrodo atrodo pastaroji versija, nes antraip būtų sunku paaiškinti, kodėl tėvai neleido į gimnaziją vieno gabiausių sūnų, jį nuskriaudė.
Tiesa, kituose šaltiniuose apie Marijampolės gimnazijos auklėtinius Jonas Vailokaitis ir jo broliai neminimi. Ir tai suprantama – Vailokaičiai buvo rimti, drausmingi, stropūs, atsargūs, akmenimis nedaužė langų mokytojams, brutaliems rusintojams. Taigi Jonas Marijampolės gimnazijoje turėjo mokytis maždaug 1896 – 1904 metais“.
Aš neabejoju, kad Jonas Vailokaitis mokytis kitoje gimnazijoje negalėjo. Arčiau namų dar buvo Suvalkų gimnazija, kurią lietuvaičiai, ūkininkų sūnūs, ignoravo. Galimybė savarankiškai mokytis ir laikyti gimnazijos baigiamuosius egzaminus eksternu atsirado net ne iškart atgavus lietuvišką spaudą, t.y, maždaug nuo 1906 – 1907 metų. Žinome, kad tuomet jis studijavo prestižiniame Peterburgo prekybos ir pramonės institute. Taigi, Jonas Vailokaitis negalėjo dar XIX a. pradžioje ryžtis mokytis slaptai ir savarankiškai todėl, kad … tikėtųsi kažkada laikyti eksterno egzaminus – tokių tuomet net nebuvo … Ir tėvai gyveno pasiturinčiai.
Kiti teiginiai, tiesiogiai ar netiesiogiai bylojantys, kad Jonas Vailokaitis mokėsi Marijampolės gimnazijoje yra šie:
- Joje mokėsi broliai Juozas ir Pranas; vienas iš jų buvo vyresnis, kitas jaunesnis už Joną; gausioje šeimoje dažniausiai be didesnių mokslų likdavo vyriausiasis sūnus, kuris paveldėdavo ūkį. Vailokaičiai į mokslus išleido ir ūkio paveldėtoją Antaną – jis mokėsi buhalterijos kursuose.
- 1910 – 1912 metais signataras dirbo Marijampolės „Žagrės“ draugijoje buhalteriu ir iškart puikiai orientavosi mieste bei turėjo daugybę senų pažįstamų vietinių gyventojų.
- Jonas Vailokaitis minimas jo potencialių bendramokslių (gimusių 1885 – 1887 metais) prisiminimuose. Jį, kaip gimnazistą, prisiminimuose, skelbtuose periodinėje spaudoje, mini istorikas, diplomatas Ignas Jonynas, teisingumo ministras Aleksandras Žilinskas, kunigas, rašytojas Antanas Šmulkštys – Paparonis, fizikas Matas Krikščiūnas ir galbūt kiti. Deja, nurodyti konkrečių straipsnių negaliu, nes juos skaitant siekiau visai kitų tyrinėjimų tikslų, t.y. nedomino konkretūs gimnazistų biografijos faktai. Kitas signataras Justinas Staugaitis knygoje „Mano prisiminimai“ (V., 2006) irgi didžiuojasi, kad šioje gimnazijoje mokėsi keli signatarai, tarp kurių mini J. Vailokaitį. Marijampolės gimnazijos direktorius Antanas Daniliauskas (1923 – 1928 ir 1934 – 1940 metais), Jono Vailokaičio žemietis ir gimnazijos auklėtinis, ne kartą kvietė signatarą, kaip sėkmingą karjerą padariusį mokyklos auklėtinį, į mokyklos šventes.
- Aldonos Vailokaitytės (Jono Vailokaičio dukters) 2001 12 19 laiškas V. Terleckui. Ji patvirtina, kad tėvas mokėsi gimnazijoje (deja, visas laiško turinys man nėra žinomas – B.M.).
- Tradicija. Jau susiformavo nuomonė, kad Jonas Vailokaitis buvo gimnazijos aulėtiniu; tai patvirtina ir mokyklos muziejaus ekspozicija.
- Reklaminis filmas, skirtas pristatyti „Marijampolę – Lietuvos kultūros sostinę 2018“, taip pat kalba apie jo mokymąsi gimnazijoje.
- Ekspozicija „Signatarų namuose“ Vilniuje; jam ir dar keturiems signatarams yra išskirtos atskiros patalpos arba jų dalys; be asmeninių signataro daiktų yra paaiškinimas, kad jis baigė Marijampolės gimnaziją.
Kol kas signataro nebuvimą Marijampolės gimnazijos auklėtiniu toleruoja tik informacinis leidinys „Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920 – 1922 metų) biografinis žodynas“ (aut. Vilma Bukaitė). Ji teigia, kad signataras eksternu baigė gimnaziją (nenurodo kokią). Straipsniu pasitikėti negalima, nes randame daug klaidų: broliai Juozas ir Jonas „padaryti“ dvyniais (nors juos skyrė 6 metai), kalbama apie Juozo Vailokaičio vaikus, bet jis buvo … kunigas, turėjęs gana aiškią, švarią biografiją, painioja kitus Juozo ir Jono biografijos faktus ir t.t. Mokslininkę, matyt, suklaidino teiginys, sakantis, kad labai gerai besimokęs J. Vailokaitis eksternu išlaikė egzaminus ir „peršoko“ per vienerius mokslo metus į priekį.
Taigi, reikalingos papildomos, kruopščios studijos, kurios leistų patvirtinti šį faktą skelbtais ar dar neviešintais liudininkų prisiminimais. Deja, daugelis gimnazistų asmeninės bylų iškeliavo į Rusijos archyvus (yra vienas fondas Lietuvos valstybės istorijos archyve, f.1257, bet jame vyrauja bylos nuo 1917 metų), kur buvo sovietmečiu sunaikintos. Todėl surasti dokumentą, tiesiogiai patvirtinantį šio signataro mokymąsi Marijampolės gimnazijoje, yra ne paprasčiau, negu aptikti Nepriklausomybės Akto originalą.
Jeigu į šią problemą žvelgsime iš pesimistinių pozicijų, tai su gimnazijos auklėtiniais negalima sieti dar dviejų signatarų – Saliamono Banaičio ir Prano Dovydaičio. Pirmojo mokymosi faktas nepatvirtintas patikimais dokumentais, o antrasis gimnaziją baigė eksternu. Ir dar daugybės garsių mokyklos auklėtinių mokymosi faktas remiasi daugiausia tradicija. Tuomet reikėtų pašalinti gal trečdalį pavardžių, iškaltų memorialinėse lentose, pritvirtintose prie gimnazijos sienos.
Išvada: laikykimės vyraujančios nuomonės, kad Jonas Vailokaitis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, nes priešingai teigia tik vienas, nenurodantis šaltinių, leidinys.
Benjaminas Mašalaitis
Nuotraukoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vailokaitis
Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vailokaitis
Nuotraukose (iš B. Mašalaičio asmeninės kolekcijos):
1. J. Vailokaičio tėvai Petronėlė ir Motiejus; apie 1890 m.
2. Marijampolės gimnazija; XX a. pradžia.
3. J. Vailokaitis (dešinėje) su agronomu Vincu Totoraičiu; 1910 m. Marijampolė.
4. J. Vailokaičio laiškas V. Totoraičiui; 1908 m. (raudona spalva pabrauktas parašas)
5. Automobilis, kuriuo J. Vailokaitis ir dar vienas neatpažintas asmuo, atvyko į Sintautus; apie 1920 m.
6. Atminimo lenta ant Rygiškių Jono gimnazijos, kurioje įamžinti čia mokęsi Nepriklausomybės akto signatarai
