Amžius, triukšmas, infekcijos, genetiniai veiksniai, vaistai ar ligos kartais sukelia klausos sutrikimų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Tokiais atvejais gali prireikti klausos aparato. Pajutę pirmuosius klausos sutrikimo požymius, bet kurio amžiaus žmonės turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją – prireikus ligonių kasa kompensuoja klausos aparato įsigijimo išlaidas.
Pernai 12,5 tūkst. klausos sutrikimų turinčių pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokėjo klausos aparatus. Tam tikslui iš fondo skirta 7,7 mln. eurų, šiemet planuojama panaši suma.
Kaip gauti kompensuojamąjį klausos aparatą?
„Jeigu žmogus turi klausos sutrikimų, jis pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas išrašys siuntimą konsultuotis pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, vadinamą LOR gydytoju arba otorinolaringologu. Šis gydytojas nustatys, ar klausos aparatas pacientui yra būtinas ir, atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį, nurodys reikiamą aparato tipą. Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti parenkami 4 tipų, o suaugusiems pacientams – 5 tipų klausos aparatai“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.
Kai pacientui reikalingas klausos aparatas, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Su šiuo siuntimu per 180 kalendorinių dienų žmogus turi kreiptis į bet kurią įmonę, kuri su ligonių kasa sudariusi sutartį dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Šių įmonių specialistai pacientams padeda pasirinkti tinkamą klausos aparato modelį. Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jos skelbiamos ir ligonių kasos interneto svetainėje.
Taip skirtus ir išduotus klausos aparatus ligonių kasa kompensuoja 100 procentų. Už juos sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės negali taikyti priemokų, išskyrus priemoką dėl technologinių ypatumų. Ji yra galima, tik jeigu pacientas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamą priemonę, bet renkasi tą, kuri pagaminta iš brangesnių medžiagų ar taikant modernesnes technologijas.
Kas skiria klausos aparatą pirmąkart ir pakartotinai?
„Suaugusiam pacientui pirmąkart klausos sutrikimo laipsnį nustato ir klausos aparatą skiria otorinolaringologas tretinio lygio ambulatorines ar stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, tai yra universitetinėje klinikoje ar ligoninėje. Pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą gali skirti otorinolaringologas antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, poliklinikoje. Vaikams tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas tretinio lygio gydymo įstaigoje“, – sako G. Baranauskas.
Kaip dažnai klausos aparatai kompensuojami?
Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims. Vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems pacientams vieną kartą per 5 metus gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims.
Individualūs ausies įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems pacientams – 1 kartą per 5 metus.
Suaugusiems pacientams klausos aparatą antrai ausiai ligonių kasa kompensuoja, kai baigiasi paskutinio išduoto klausos aparato naudojimo terminas. Nebent žmogui klausa labai pablogėja arba klausos aparatą jis praranda dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės ar panašiomis aplinkybėmis (reikia tai patvirtinančių dokumentų). Tada tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojas otorinolaringologas kompensuojamąjį klausos aparatą ir ausies įdėklą gali skirti anksčiau.
Ką daryti, kai klausos aparatas nepadeda?
Kai klausos pažeidimas yra sunkus arba labai sunkus ir klausos aparato nepakanka, vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems gali būti skiriami kochleariniai implantai. Šiuo atveju reikalingas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų konsiliumas. Jei šių klinikų gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto kompensavimo į ligonių kasą kreipiasi ne pats pacientas, o gydymo įstaiga.
