Aknė, kurią daugelis vis dar linkę vadinti tiesiog „spuogais“, neretai klaidingai laikoma paauglystės problema arba kosmetiniu defektu, kurį galima „išaugti“ ar paslėpti tinkamomis priemonėmis. Tačiau specialistai pabrėžia – tai klaidingas ir žalingas požiūris.
Pasak sertifikuotos kosmetologės, „Beautyholic“ prekės ženklo įkūrėjos Medos Džiugaitės, metas įsisąmoninti, jog aknė yra lėtinė uždegiminė odos liga, reikalaujanti ne greitų sprendimų, o ilgalaikio, nuoseklaus ir sisteminio valdymo.
Daugiau nei estetinė „smulkmena“
„Aknė nėra vien kosmetinis defektas. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, turinti aiškius biologinius mechanizmus – nuo riebalinių liaukų hiperaktyvumo iki pakitusios keratinizacijos, mikrobiotos disbalanso ir uždegiminių procesų“, – aiškina M. Džiugaitė.
Anot specialistės, aknės nuvertinimas kaip „tik išvaizdos problemos“ lemia tai, kad dažnai ignoruojamas jos poveikis ne tik odai, bet ir žmogaus psichologinei būklei, taip pat ilgalaikėms pasekmėms – randams, pigmentacijai, pažeistam odos barjerui.
„Teisingas aknės įvardijimas leidžia taikyti gydymą, o ne maskavimą. Tai padeda suprasti, kad ši būklė reikalauja ne epizodinių bandymų, o nuoseklaus ir ilgalaikio požiūrio“, – pabrėžia kosmetologė.
Kamuoja ne tik brendimo laikotarpiu
Dar vienas gajus mitas – kad aknė būdinga tik paauglystėje. Pasak M. Džiugaitės, suaugusiųjų aknė šiandien yra itin dažna ir dažnai painiojama su „neišaugta paauglyste“, nors realybė – visai kita.
„Lėtinis stresas, hormoniniai svyravimai, miego trūkumas, žarnyno mikrobiotos pokyčiai, netinkama kosmetika ar agresyvus gydymas jaunystėje – visa tai prisideda prie aknės suaugusiame amžiuje“, – sako ji.
Skirtingai nei paauglių, suaugusiųjų aknė dažnai yra labiau uždegiminė, linkusi kartotis ir dažniausiai lokalizuojasi apatinėje veido dalyje.
„Tai nėra neišaugta paauglystė – tai atskira klinikinė forma, kuriai reikia kitokios strategijos“, – pabrėžia ilgametę patirtį gydant aknę turinti specialistė.
Kodėl antibiotikai dažnai nepadeda ilgam?
Su akne susiduriantys žmonės dažnai pasitelkia antibiotikus, tačiau kosmetologė įspėja – tai nėra ilgalaikis sprendimas ir neretai tik atitolina problemą.
„Antibiotikai veikia simptomą, bet ne ligos priežastį. Jie trumpam sumažina bakterinį aktyvumą ir uždegimą, tačiau ilgainiui gali sukelti bakterijų atsparumą, pažeisti mikrobiotą ir susilpninti imunitetą“, – aiškina M. Džiugaitė.
Specialistės teigimu, nutraukus antibiotikus, itin dažnai pasikartoja situacija, kai aknė sugrįžta. Neretai – net ir sunkesne forma. Štai kodėl, anot jos, šiuolaikinėje praktikoje antibiotikai turėtų būti kraštutinė, laikina priemonė, o ne pagrindinis gydymo būdas.
Ilgalaikei kontrolei vien kantrybės neužteks: kada būtina kreiptis pas specialistus?
Pasak M. Džiugaitės, ilgalaikė aknės kontrolė prasideda ne nuo agresyvių intervencijų, o nuo odos stiprinimo.
„Svarbiausia – atkurti odos barjerą, mažinti uždegimą ir šalinti priežastis. Tai apima individualiai parinktą kasdienę priežiūrą, priešuždeginius aktyviuosius ingredientus, mikrobiotos balansą palaikančius sprendimus, taip pat mitybos ir gyvenimo būdo korekcijas“, – vardija kosmetologė.
Vis daugiau dėmesio, anot jos, skiriama švelniems, moksliškai pagrįstiems metodams, kurie neardo odos, o priešingai – leidžia jai palaipsniui atsistatyti.
M. Džiugaitė pabrėžia, kad ne visais atvejais aknę galima suvaldyti savarankiškai. Jei bėrimai kartojasi, yra stipriai uždegiminiai, palieka randus arba nepagerėja per kelis mėnesius, profesionali pagalba tampa būtina.
„Specialistas padeda atskirti aknės tipą, įvertinti odos būklę ir sudaryti individualų planą. Savarankiškai parinktos priemonės ar netinkamos procedūros dažnai ne gydo, o tik sustiprina uždegimą ir prailgina gijimo laiką“, – sako ji.
Remisija – įmanomas, bet nuolat palaikomas tikslas
Kalbėdama apie ilgalaikius rezultatus, kosmetologė pabrėžia remisijos sąvoką.
„Aknės remisija – tai būsena, kai liga suvaldyta, nėra aktyvių uždegiminių bėrimų, o oda funkcionuoja stabiliai. Svarbu įsisąmoninti, jog tai nėra išgijimas visam laikui, bet realus, pasiekiamas ir palaikomas tikslas“.
Pasak M. Džiugaitės, remisija galima nuosekliai laikantis individualaus priežiūros plano, vengiant agresyvių sprendimų ir stebint odos signalus.
„Didžiausia klaida – per anksti nutraukti priežiūrą, kai oda trumpam nurimsta. Būtent tada aknė dažniausiai ir sugrįžta. Tai nėra trumpų distancijų kelionė, bet ji – tikrai įmanoma“, – visiems, kamuojamiems aknės, akcentuoja specialistė.
