Kudirkos Naumiesčio senosios aktualijos
Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prieškario spauda keletą sakinių skyrė Kudirkos Naumiesčio miesteliui. Tiesa tuo metu vietovės pavadinime skambėjo vienas žodis – Naumiestis. Minėtu laikmečiu apie paminklo V. Kudirkai projektą dar niekas negalvojo. Todėl publikacija šiek tiek pasižymėjo ir kritikos strėlėmis.
Pasak šaltinių, „Naumiestis turėjo ir tebeturi brangių žmonių. Jis vis dar tebesididžiuoja Vincu Kudirka. Čia jis gyveno, čia ir numirė. Kada nors Naumiestis didžiuosis ir klebonu Vincentu Vizgirda. Jei šiandien paklausite naumiestiečio, kas populiariausias, tai prietelis neabejodamas atsakys, kad populiariausias yra klebonas V. Vizgirda. Jis pasižymėjęs savo darbais buvo jau Amerikoje. Ten buvo vienas pirmųjų įsteigiant lietuvišką laikraštį „Draugas“.
V. Vizgirda 1926 m. buvo paskirtas Naumiesčio klebonu. Netrukus ėmėsi kultūrinio darbo ir tai daro nebodamas savo sveikatos, nesigailėdamas savo jėgų. Jo populiarumą nusako tai, kad jį myli ir gerbia ne tik katalikai, bet ir visi kiti apylinkių gyventojai.
Kada nors pagerbs jį Naumiestis, kaip pagerbė Vincą Kudirką. O pagerbė jį tuo, kad tame namelyje, kuriame jis gyveno įsteigė ir tebelaiko…mėsos krautuvę. Puikus paminklas didvyriui. Lygiai taip, kaip Kaune su Adomo Mickevičiaus nameliu, kuriame kažkoks siuvėjas įsitaisė rūbų siuvyklą. O va Naumiestyje didvyrio namelį puošia iškaba: „Mėsos krautuvė“.
Bet už tai naumiestiečiai labai brangina Vinco Kudirkos kapą. Jis palaidotas miestelio kapinėse. Himno autoriaus atminimo įamžinimas pasireiškė dar vienu dalyku: pradžios mokykla buvo pavadinta jo vardu. Prieš (pirmąjį) karą rusai buvo bebaigiantys statyti Naumiestyje didelę cerkvę. Šiandien (tarpukariu) ji virto gana gražia ir moderniška Dr. V. Kudirkos pradžios mokykla.
Prieš pirmąjį karą klestėjęs Naumiestis buvo smarkiai nuteriotas. Ir iki šiai dienai dar nespėjo atsigauti. Miestelį nuskriaudė ir valdžia, atimdama iš jo apskrities miesto teises.
Ramų Naumiesčio gyvenimą, gyvenimą miestelio, kuris jungia zanavykus ir kapsus, retkarčiais nuspalvina pasirodę Adolfo šalininkai. Jie čia atžygiuoja su savo svastikos vėliavomis ir vėl dingsta. Apsuka ratą aplink miestelio aikštę, sočiai pasivaišina lietuviška duona ir grįžta į savo Vokietiją“, – trumpą apžvalgą užbaigia reporteris.
Publikacijoje paminėtas kanauninkas Vincentas Vizgirda (1874-1966) 1949 m. buvo suimtas, tardomas ir įkalintas. Grįžęs iš kalėjimo gyveno Marijampolėje. Palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.
Tomas Sušinskas