Kūrenate krosnį, bet negalite prisiminti, kada paskutinį kartą buvo valytas kaminas ar dūmtraukiai? Spėliojate, gal prieš metus kitus… Neabejokite, ugnis jau rengiasi užsukti į svečius. Manote, kad taip tikrai nenutiks? Deja, per penkerius metus dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė per 880 kartų.
Ugnis gailesčio neturi
„Prasidėjus kūrenimo sezonui, didėja ir gaisrų gyvenamuosiuose namuose rizika. To būtų galima išvengti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Deja, akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu ugniagesiams, praveriantiems gyventojų namų duris, neretai tenka susidurti su atsainiu požiūriu į saugumą. Vienur kaminuose žiojėja įtrūkos, per kurias bet kada gali išsiveržti ugnis, kitur – vos besilaiko krosnių durelės, o kur dar prie pat pakurų laikomi degūs daiktai, į plastikinius kibirus pilami pelenai… Ugniagesiai neretai girdi: „Žinome, kad nesaugu. Tuoj susitvarkysim, čia taip tik šiandien…“
Ugnis laukti nelinkusi. Štai šių metų kovo 26 d. Kaune, Tunelio gatvėje esančiame mediniame name nuo netvarkingo dūmtraukio, kilus gaisrui, žuvo dvejų metų mergaitė ir penkerių metukų berniukas. O spalio 1 d. po gaisro be namų liko Ukmergės rajono, Pivonijos seniūnijos, Pakertušės kaimo gyventojas. Jis, užkūręs krosnį, išskubėjo pas kaimyną. Namų netekęs žmogus apgailestavo, kad buvo palikęs praviras krosnies dureles, norėdamas, jog būtų geresnė trauka. O šalia krosnies buvo prikrauta malkų, skiedrų, popierių… Neilgai trukus namą apėmė liepsna.
„Sudega ne tik namai, žūsta ir žmonės. Vien šiemet dėl panašių priežasčių gaisruose žuvo net 14 gyventojų. Žinoma, yra žmonių, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, kiti tikina, kad neturi lėšų, jog galėtų susiremontuoti krosnį, o garbaus amžiaus senoliai neretai stokoja jėgų, kad išsivalytų dūmtraukius. Todėl galima tik padėkoti, kad tokiais žmonėmis rūpinasi socialiniai darbuotojai, kad nemažai dėmesio skiria savivaldybės ir seniūnijos. Štai ir mūsų pareigūnai vien šiemet aplankė per 80 tūkst. būstų, primindami, kuo privalu pasirūpinti, kad būtų išvengta gaisrų“, – sako J. Targonskas. Tiesa, kol kas tik maždaug apie trečdalis namų savininkų yra įsirengę dūmų detektorius, kurie gali įspėti apie kilusį gaisrą.
Kai dega suodžiai
Kaip ir kiekvieną kūrenimo sezoną, taip ir šiemet, kaminuose dega suodžiai. Ugnies liežuviai, siekiantys net porą metrų, šoka į viršų, kartais apimdami ir visą namo stogą. Tai irgi liudija, kad tokių būstų savininkai aplaidžiai rūpinasi saugumu.
„Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu ugniagesiu. Graudu žiūrėti, kai žmonės netenka artimųjų, kai šeimos praranda namus. Beje, laisvu nuo darbo metu ne vienerius metus valau kaminus. Yra tekę matyti visko. Pavyzdžiui, kūrenama krosnis, o per joje esančius plyšius šokinėja liepsnos… Būna ir taip, kad gyventojai investuoja į namų remontą, keičia langus, stogus, o kaminais pasirūpinti pamiršta“, – stebisi Akmenės rajono Papilės ugniagesių grandies ugniagesys Leonardas Narštys.
Jis neslepia, kad tenka sutikti ir tokių gyventojų, kurie suodžius kamine patys padega, nes yra skaitę apie tai internete, tikėdamiesi, kad šie išdegs ir jie vėl galės kūrenti krosnį. Deja, išdega ne tik suodžiai, bet kartais supleška ir namai.
Pasak ugniagesio, ten, kur šeimininkauja aplaidus šeimininkas, ir krosnį rasi apgriuvusią, ir suaižėjusį, yrantį kaminą. Jo teigimu, jeigu bet kuo kūreni, tai ir suodžiai kaupiasi, ir ugnis kaip slibinas viską suryja.
„Kartą kitą šepečiu pabrūkšėjęs, kaip rodoma reklamose, prie kamino prikepusių suodžių neišvalysi. Reikia gerokai jo sieneles šveisti, kol pavyksta juos įveikti. Ypač kai valoma retai. Deja, vieni tam laiko neranda, kitiems trūksta supratimo. Jeigu vyresnio amžiaus gyventojai dar žino, kad reikia kaminus tvarkyti, dūmtraukius valyti, tai jaunesniems kartais tai mažai ir rūpi“, – teigia jis.
Ir ko tik žmonės nesugalvoja, kad nereiktų kaminų valyti… Pasak ugniagesių, būna ir taip, kad užsikariama ant stogo ir benzino į kaminą šliūkštelima, o tada – padegama. Po tokio bandymo, deja, nelieka ne tik suodžių, bet ir namų.
Specialistų teigimu, suodžiai itin kaupiasi naudojant netinkamą kurą – pernelyg drėgnas malkas, deginant krosnyje plastiką, įvairias atliekas. Kai kūrenama drėgnomis malkomis, susidaro daug garų, nuo dūmtraukio sienelių ima varvėti kondensatas, o prie šlapio paviršiaus dar labiau kimba suodžiai.
Be to, kaminui vis prasčiau traukiant, malkos ne dega, bet smilksta, todėl krosnis prastai šildo. Tad jei kūrenant ją dūmų beveik nematyti, jie greitai išsisklaido, degimas geras, o jei iš kamino virsta juodi dūmai, bloga trauka, pats laikas valyti suodžius.
Kaip kūrenti krosnį
Daugelis gyventojų yra šventai įsitikinę, kad jie moka kūrenti krosnį. Bet ugniagesiai žino: kad kuo lauke šalčiau, tuo būna daugiau gaisrų. O liaudiškas posakis, kad kai pakursiu krosnį, tai net sienos išsiskirs, nėra laužtas iš piršto.
Iš tiesų, perkaitinta krosnis – viena iš priežasčių, dėl kurios supleška namai. Nes tada joje gali atsirasti plyšių, pro kuriuos išsiveržusi ugnis neretai uždega šalia esančias degias konstrukcijas ar daiktus. Todėl kai spaudžia šalčiai, krosnį patariama kurti 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.
Gaisrai namuose sukeliami ir bandant įkurti krosnį greitai užsiliepsnojančiais degiais skysčiais (žibalu, benzinu).
Gaisro tikimybė taip pat išauga, kai į krosnį kišamos ir ilgesnės už pakurą malkos, nes jos gali bet kada iškristi. Beje, kad iš pakuros iškritusios žarijos neuždegtų medinių grindų, privalu prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Be to, nereikėtų džiovinti ant krosnių arba arti jų nei malkų, nei skiedrų, nei drabužių.
O baigus kūrenti, krosnies sklendę užstumti galima tik baigus rusenti žarijoms, nes susidariusios smalkės, kurios yra bekvapės, gali būti pavojingos gyvybei. Apie jų pavojų garsiniu signalu gali įspėti įrengtas smalkių detektorius.
