Kviečiame susipažinti su vilkaviškiečiais, Steigiamojo Seimo nariais

Paežerių dvaro sodybos kieme veikia paroda, skirta vilkaviškiečiams, Steigiamojo Seimo nariams. Gegužės 15 d. sukanka 100 metų, kai darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, patvirtinęs Konstituciją ir įtvirtinęs valstybės nepriklausomybę. Vasario 16-osios Aktas skelbė, kad „Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas. Demokratiniu būdu jos gyventojų išrinktas.“

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 112 atstovų. Įvairiais skaičiavimais rinkimuose dalyvavo 90 procentų rinkėjų. Lietuviai gavo 91, žydai 5,9, lenkai 2,6 procentus balsų.

Steigiamojo Seimo laikotarpyje (jis truko 28 mėnesius) posėdžiavo 17 iš Vilkaviškio krašto kilusių atstovų, rinktų Marijampolės, Vilkaviškio ir Kauno rinkiminėse apygardose. Į Seimą išrinktos dvi mūsų kraštietės moterys. Tai Magdalena Draugelytė – Galdikienė iš Bardauskų (beje, į Seimą išrinktas ir jos brolis Eliziejus) ir mokytoja Ona Muraškaitė – Račiukaitienė, kilusi iš Kybartų, išrinkta Marijampolės rinkiminėje apygardoje.

Lietuvos Steigiamojo Seimo prezidiumas (iš kairės): sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis Kaunas, 1920 m
Lietuvos Steigiamojo Seimo prezidiumas (iš kairės): sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis
Kaunas, 1920 m. | Fotografas nenurodytas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Suskaičiavus rinkimų balsus išaiškėjo, kad rinkimus laimėjo Krikščionių demokratų blokas (KDB), kurį sudarė Krikščionių demokratų partija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos darbo federacija, laimėję 59 vietas (daugumą). Antrieji – Valstiečių liaudininkų blokas (29 vietos), treti – Lietuvos socialdemokratų partija (14 vietų), 10 vietų gavo tautinės mažumos.

Steigiamasis Seimas atliko didžiulį darbą teisiškai tautos vardu atkūręs valstybę ir įtvirtinęs jos nepriklausomybę. Šis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Lietuvos Valstybės Taryba ir Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį. Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus, svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus (pvz., įvedė Lietuvoje metrinę matų, saikų ir svorių sistemą, įvedė Vidurio Europos laiką). Šis Seimas vykdė visų lygių vykdomosios valdžios įstaigų kontrolę, šiuo laikotarpiu sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių.

Ekspozicija Paežerių dvare / K. Inkratos nuotrauka
Ekspozicija Paežerių dvare / K. Inkratos nuotrauka

Steigiamojo Seimo Prezidiume dirbo mūsų kraštiečiai: pirmasis sekretorius, turėjęs sprendžiamąjį balsą – iš Balsupių kaimo kilęs, po I-ojo Pasaulinio karo dirbęs Žemės ūkio ministerijos įgaliotiniu Vilkaviškio apskrityje Vladas (Ladas) Natkevičius. Pirmasis vicepirmininkas – Jonas Staugaitis, kilęs iš Paežerių valsčiaus. Būdamas Steigiamojo Seimo vicepirmininku 1920 m. gruodžio 13–27 d. J. Staugaitis vadovavo Lietuvos delegacijai derybose su Lenkija Varšuvoje. Delegaciją daugiausia sudarė Steigiamojo Seimo nariai. Aktyviai dalyvavo Steigiamojo Seimo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimai. Jo siūlymu Steigiamojo Seimo statutas buvo papildytas nuostata, leidžiančia iš Seimo posėdžio pašalinti tvarką pažeidusius parlamentarus. Jonas Staugaitis dažnai, ypač Seimo darbo pradžioje, pirmininkaudavo Steigiamojo Seimo posėdžiams, pasižymėjo gebėjimais moderuoti politizuotas diskusijas, „atšaldyti“ impulsyvius parlamentarus. Kartu jis buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus. Jonas Staugaitis buvo ir Pirmojo Seimo vicepirmininkas, o Antrojo ir Trečiojo – Pirmininkas.

Steigiamojo Seimo valdančioji dauguma sutiko patvirtinti iš mišrių frakcijų sudarytą ir 1920 m. birželio 23 d. dar vieno kraštiečio Kazio Griniaus (valstiečio liaudininko) sudarytą Vyriausybę. Vidaus reikalų ministro postą užėmė Eliziejus Draugelis, jo sesuo M. Draugelytė daug nuveikė kuriant švietimo sistemą Lietuvoje bei ginant moterų teises. Tai jos nuopelnas, kad Seimo nutarimu pirmasis gegužės sekmadienis skirtas pagerbti Lietuvos motinas.

Vilkaviškio krašte palaidoti keturi Steigiamojo Seimo nariai: Liudas Brokas Alvito kapinėse, Jonas Andziulis Paežeriuose, Vincas Grajauskas Žaliojoje, Jeronimas Plečkaitis Vilkaviškyje.

Paežerių dvaro kieme surengta paroda, skirta vilkaviškiečiams Steigiamojo Seimo nariams. Ją aplankę (laikydamiesi karantino taisyklių) galėsite plačiau susipažinti su Valstybės nepriklausomybės įstatyminio įtvirtinimo Steigiamajame Seime istorija. Su seimo narių biografijomis galima susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=7279&p_k=1

Ekspozicija Paežerių dvare / K. Inkratos nuotrauka
Ekspozicija Paežerių dvare / K. Inkratos nuotrauka

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus

Istorikas, muziejininkas Antanas Žilinskas

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE