Kiekvienam iš mūsų svarbu žinoti, kokie galimi maisto taršos šaltiniai, kai mes maisto produktus perkame parduotuvėje, ir kokie pavojai tyko užteršti daržoves ir vaisius auginant juos darže, laukuose ar soduose.
Teršalas – atsitiktinai į maistą patekusi ar įdėta bet kokia cheminės ar biologinės kilmės ne maisto medžiaga ar kitoks objektas, išskyrus maisto priedus, atsiradusi tvarkymo metu arba dėl aplinkos užterštumo, galinti pakenkti maisto saugai ar padaryti maistą netinkamą vartoti.
Cheminis maisto užterštumas atsiranda dėl žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų (trąšų, pesticidų ir kt.), didėjančios oro, vandens ir dirvožemio taršos, kurią sukelia transportas, šiluminė energetika ir pramonė bei žalingų žmogaus organizmui maiste esančių priedų. Dirvožemio ir trąšų keliu į maistą patenka tokie žmogaus organizmui kenksmingi metalai kaip švinas, kadmis, gyvsidabris, arsenas ir kt. Šie metalai yra pavojingi tuo, kad iššaukia infekcines maisto kilmės ligas (dizenterija, salmoneliozė, A hepatitas, vidurių šiltinė ir kt.). Nuo cheminės taršos maistą apsaugoti yra sunkiau ir jos poveikis pasireiškia ne iš karto. Cheminės medžiagos pamažu kaupiasi organizme pažeisdamos vieno ar kito organo funkciją.
Siekiant išvengti cheminės maisto taršos reikia:
-kruopščiai plauti daržoves ir vaisius (galima nuplovus kelias valandas laikyti vandenyje nuolat jį keičiant);
-vengti „greito paruošimo maisto”, nes jame yra daugiau sintetinių maisto priedų;
-rinktis natūralius, mažai perdirbtus maisto produktus;
Biologinės kilmės maisto tarša atsiranda tada kai maistas užteršiamas žmogaus sveikatai žalingais mikroorganizmais (bakterijos, virusai). Dauguma bakterijų yra nekenksmingos, tačiau kai kurios gali sukelti ūmius apsinuodijimus ir ligas (salmoneliozę, dizenteriją ir kt.). Bakterijų yra visur – dirvožemyje, vandenyje, taip pat ant žmonių bei gyvūnų kūnų paviršiaus ir jame. Žaliuose produktuose, ypač mėsoje, žuvyje, gali būti pavojingų bakterijų, kurios gali patekti į kitą maistą. Tai vadinama kryžmine tarša. Bakterijos, kurias žmogus nešioja ant kūno ar jame, ruošiant maistą gali patekti į jį, jeigu nenusiplaunamos rankos pasinaudojus tualetu, gaminant maistą liečiamas veidas, plaukai, ar čiaudint. Taip pat maistas gali būti užterštas jeigu jį gaminant naudojamasi nešvariais indais, įrankiais, pjaustymo lentelėmis, šluostėmis.
Kad išvengtume biologinės maisto taršos reikia:
-maistą laikyti tinkamoje aplinkoje, karštą maistą laikyti karštoje, o šaltą – šaltoje;
-nenaudoti maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs;
-žalius maisto produktus laikyti atskirai nuo paruošto maisto;
-maistą laikyti uždengtą;
-plauti rankas prieš maisto gaminimą ir valgymą bei pasinaudojus tualetu;
-dažnai keisti šluostes arba naudoti vienkartines šluostes;
-maisto gaminimui skirtus paviršius, indus, įrankius, pjaustymo lenteles naudoti švarius.
Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas ir kitus šaltinius