Šeptyckio miesto taryba, dėkodama Marijampolei ir kitiems tarptautiniams partneriams už neįkainojamą paramą Ukrainai šiuo sunkiu laikotarpiu ir pabrėždama, jog ši pagalba padeda šaliai tvirtai ginti savo vertybes, saugoti kultūrą bei branginti teisę į laisvę pakvietė Marijampolės savivaldybės delegaciją rugpjūčio 8–10 dienomis dalyvauti Šeptyckio dienose – ypatingame renginyje, skirtame pagerbti iškilaus dvasinio lyderio, humanisto ir filantropo metropolito Andrijaus Šeptyckio atminimą. Šių metų minėjimas buvo išskirtinis – 2025-ieji paskelbti Andrijaus Šeptyckio metais, o Červonogradas išdidžiai pervadintas į Šeptyckį.
Marijampolei renginyje atstovavo savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, administracijos Ūkio skyriaus vedėja Loreta Sidaravičiūtė ir Marijampolės įgulos kapelionas mjr. Edvardas Baniulis. Tris dienas trukusiuose renginiuose kartu dalyvavo ir partneriai bei rėmėjai iš Amerikos, Italijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos bei kitų Ukrainos miestų.
Vizito metu svečiai lankėsi Šeptyckio profesinio rengimo centre, imitacinėse anglies kasyklose, Karo licėjuje, apžiūrėjo architektūros paminklus, miestui svarbias laisvalaikio erdves bei Ray Bartkaus sukurtus meno darbus, kurie puošia ir Marijampolę.
Tačiau bene jautriausia vizito akimirka buvo apsilankymas karių kapinėse, kur ilsisi už Ukrainos laisvę žuvę kariai. Tyloje, tarp vėjyje plevenančių vėliavų ir gėlėmis papuoštų kapų, tvyrojo gili pagarba ir dėkingumas. Paskutinę išvykos dieną, sekmadienį, čia vyko bendros mišios – kiekvienas svečias maldą skaitė savo gimtąja kalba. Skirtingos kalbos ir balsai susiliejo į vieną bendrą, stiprų vienybės ir vilties jausmą.
Vizito metu vicemeras A. Visockis, perduodamas šeimininkams dovaną – paveikslą su Marijampolėje „Malonny‘12“ metu nutapytais gandrais – paminėjo, kad tokie patys gandrai puošia ir Šeptyckį. Jis pabrėžė, jog miestus jungia kur kas daugiau nei projektai ar oficialūs dokumentai – juos sieja pagarba, bendros vertybės ir nuoširdi draugystė. Šeptyckyje stovėti šiandien reiškia jaustis ne svečiais, o artimaisiais, kurie dalijasi ne tik džiaugsmais, bet ir skausmu bei viltingu žvilgsniu į ateitį.
Šis vizitas dar kartą patvirtino – Marijampolę ir Šeptyckį sieja tvirti, žmogišku artumu pagrįsti saitai, kuriuos stiprina bendri darbai, kultūra ir gebėjimas būti kartu net sunkiausiu metu.
